Rašytojai

Parduodantys tekstai: kaip juos rašyti

Klientai dažnai klausia – „ar rašote parduodančius tekstus?“ 9 iš 10 tokių klientų net nesuvokia, kas tai yra ir kaip tai turi atrodyti… Dėl to šio formato tekstai Lietuvoje yra itin komplikuoti parašyti. Pabandysime paprastai ir populiariai paaiškinti, kaip rašomi tie stebuklingi parduodantys tekstai.

Stebuklų nebūna – vien tik tekstas neparduoda!

Atleiskite už tiesmukumą, tačiau 2-3 Wordo puslapiai teksto (visas šis straipsnis telpa į 3 Wordo puslapius), atspausdinti ir pakišti potencialiam klientui po nosimi skaitymui, parduoti nieko nesugebės, nesvarbu, koks genijus juos rašė, kiek laiko gilinosi į siūlomo produkto ar paslaugos savybes. Taip pat nesvarbu, ar toks tekstas kainavo 25 ar 250 eurų – baltas lapas su juodomis raidėmis neturi jokių šansų kažką parduoti. Kodėl?

Interneto puslapių lankytojai nekenčia ilgų ir nuobodžių tekstų!

„Tai parašykite nenuobodų!” Sulauksite kandžių replikų iš kliento. Hmmm… Didelė dilema. Jei parašysite trumpą tekstą, veikiausiai pritrūksite erdvės pardavimams būdingiems momentams – susidomėjimui, emociniam užkabinimui, problemos konstatavimui, alternatyvių sprendimų sumenkinimui ir t.t. Jei parašysite ilgą tekstą – klientas primins, kad tokio nereikia ir niekas jo neskaitys… Bet juk internetas tuo ir nuostabus, kad ilgus tekstus galima sudėlioti taip, kad jie įtrauktų skaitytoją ir jis paskaitytų specialiai paruoštą informaciją. Kaip rasti tą aukso vidurį?

Prieš rašydami tekstą turėsite klientui paaiškinti savo reikalavimus. Reikalavimas Nr. 1 turėtų būti

Palikite būtent tokį teksto formatavimą, kuris buvo pateiktas dokumente!

Ne vienas tekstų kūrėjas buvo labai nusivylęs, kai klientas tiesiog „copypastino“ jo paruoštą tekstą į tekstinį redaktorių, iš jo į turinio valdymo sistemą, o puslapyje atsidūrė vientisas tekstas be jokių antraščių, paantraščių, sąrašų, pajuodinimų, citatų ir kitų teksto formatavimo gudrybių. Jeigu su parduodančiu tekstu padaroma lygiai tas pats, tai yra katastrofa. Jis praranda visas galias, nes vientiso teksto greičiausiai niekas nepaskaitys.

Pardavimo procesas internete vyksta, kai lankytojui skenuojant tekstą (jis jo neskaito, o skenuoja F raidės forma visą puslapį), jo dėmesį patraukia tam tikri taškai – tai gali būti iliustracijos ar teksto paryškinimai. Kad įsitikintumėte tuo paprasčiausiai paimkite bet kokį tekstą, įkelkite į Word dokumentą, pašalinkite visą formatavimą. Viduryje dokumento vieną žodį ar frazę paryškinkite, arba parašykite kažką neįprasto, pavyzdžiui, Aš esu barsukas, ir duokite paskaityti bet kuriam pažįstamam žmogui. Po 10 sekundžių nutraukite skaitymą ir paklauskite, į ką skaitytojas atkreipė dėmesį. 9 iš 10 skaičiusiųjų greičiausiai bus pastebėję tą išskirtą sakinį apie barsuką. Kodėl? Todėl, kad už jo užkliuvo akis, tada skaitytojas perskaitė visą frazę ir, pamatęs, kad ji nepasako nieko konkretaus apie šio teksto esmę, nusprendė paskaityti tą paragrafą, kuriame paryškinta frazė yra. Taip, nuo teksto vidurio, ne nuo pradžios.

Taip skaitoma internete, todėl panaikinus teksto formatavimą, skaitytojai tiesiog neužsikabina už tam tikrų vietų ir tekstą praleidžia pro akis. Lygiai taip pat, kaip studentas per sesiją 5 valandą ryto prieš egzaminą – žodžius mato, jų reikšmę supranta, o į vientisą sakinį suvesti negali…

Iliustracijos, vaizdo klipai ar geriau papildo pardavimų tekstą. Ypač, jei jie susiję, o ne bendriniai. Tai gali būti įvairūs grafikai, „pyragai“, kitų interneto puslapių ekrano nuotraukos ir t.t.

Jei jau formą išsiaiškinome, pereikime prie pačio turinio.

kaip parašyti parduodantį tekstąKaip rašyti parduodantį tekstą?

Pirmiausia reikia žinoti pardavimų tekstų esmę. Perskaitęs tokį tekstą, skaitytojas turi atlikti tekste nurodytus veiksmus. Jei jis juos atlieka, tekstas yra sėkmingas. Tie veiksmai gali būti labai įvairūs: įvesti el. pašto adresą, atsisiųsti kainoraštį PDF formatu, paskambinti vadybininkui ir užduoti žudantį klausimą – kiek man tai kainuos?, parašyti el. laišką su 5 žodžiais noriu, noriu, noriu, noriu, noriu laiško pavadinime, o pačiame laiške nurodyti prekę ar paslaugą. Tai vadinamieji kvietimai veikti (call to action). Jei tekste nieko nekviesite daryti, skaitytojas tiesiog nieko ir nedarys.

Kaip gražiau apipavidalinti tuos kvietimus veikti? Teks pasinaudoti teksto formatavimo galimybėmis, arba paprašyti puslapių kūrėjų pagalbos, nes gali prireikti didelio mygtuko „Pirk dabar!“, kontaktinės formos, el. pašto įvedimo lauko ir t.t.

Kai skaitytojas perskaito tekstą, kitas jo žingsnis yra pirkimas. Deja, pats pirkimo procesas nuo tekstų kūrėjų jau nebepriklauso. Jei jis nėra itin sklandžiai suorganizuotas – pardavimų nebus. Tada lengviausia apkaltinti tekstų rašytoją, neva jis neparašė parduodančio teksto – juk nepasipylė užsakymai, kaip iš gausybės rago…

Pardavimo formulę sugalvokite patys…

Užsienyje yra populiaru dalintis parduodančių tekstų formulėmis, kurios veikia. To čia nedarysime, nors apie pardavimų tekstų formules jau rašyta. Priežastis labai paprasta: kiekvienam klientui – po atskirą formulę.

Vienokia formulė taikytina logistikos įmonės paslaugoms, kitokia – moteriškiems rūbams, dar kitokia – greitiesiems kreditams. Negalima visko paruošti pagal vieną kurpalį, nes bus nenatūralu ir netikslinga.

Jei nesate dar girdėję apie tekstų rašymo formules, trumpai priminsime, kad tai yra savotiška teksto struktūra, kurios patogu laikytis aprašinėjant keletą produktų ar paslaugų. Pavyzdžiui, Problema>neefektyvūs problemos sprendimai>mūsų siūlomas efektyvus problemos sprendimas>kodėl mūsų sprendimas jums tinkamiausias>kodėl sprendimas efektyviausias rinkoje>kodėl verta į jį investuoti daugiau, nei į konkurentų>kvietimas pirkti>įsigijusių klientų atsiliepimai>specialus pasiūlymas/akcija, nuolaida>paskutinis kvietimas pirkti. Paminėjome gana ilgą formulę, bet ji tinkama ne visiems, todėl teks pasukti galvą, kaip išdėstyti tekstą, kad išlaikytumėte jo vientisą struktūrą ir pasiektumėte užsibrėžtą tikslą.

Parduodantys tekstai reikalauja ir keleto gudrybių, į kurias rekomenduojame atkreipti dėmesį:

  1. Užkabinanti ir gera antraštė teksto pradžioje reikalinga ne tik parduoti, bet ir parodyti skaitytojui, atėjusiam iš paieškos ar reklamos, kad jis papuolė būtent čia kur reikia. Jei vis dėl to ne čia – tuo geriau, nes nesuinteresuotas lankytojas naudos daug neduoda…
  2. Tekstas nukreipiamas link kliento, o ne link paslaugos teikėjo ar prekės pardavėjo. Tai reiškia, kad tekste turi būti daugiau Jūs, Jums, Jūsų, o ne Mes, Mums, Mūsų. Tekstas skirtas klientams pritraukti, o ne girtis pasiekimais. Tai galima daryti „Apie mus“ skiltyje, kuri vis dar rašoma, nors niekas labai neskaito…
  3. Tekste kreipiamasi į vieną žmogų. Juk prie ekrano vienu metu pardavimų tekstą skaito vienas žmogus, o ne šeima ar būrys draugų per vakarėlį sumaniusių paskaityti reklaminį tekstą… Bet labai atsargiai su familiarumais. TU vartoti galima tik kai pardavimo procesas primena „draugas-draugui“ santykius, kitais atvejais rekomenduojama vartoti JŪS.
  4. Geidžiamumo įspūdis tinka ne visur. Verslo paslaugas parduodančiame tekste nereikėtų labai įsijausti į tai, kaip „ši paslauga pakeis jūsų nykų gyvenimą“. Tai neprofesionalu. Verslas paslauga naudojasi iš išskaičiavimo, o ne vien dėl to, kad vadovas nori pasilengvinti sau gyvenimą. Be to greičiausiai į tokį pardavimų puslapį užeinama nusikopijuoti el. pašto adreso prieš siunčiant užklausimą 10 įmonių, teikiančių panašias paslaugas.
  5. Kalba parduodančiuose tekstuose turi būti paprasta ir aiški. Sudėtingi terminai ir sąvokos paprastam žmogui sukelia stresą, jis pradeda abejoti, ar tai iš tikrųjų, ko jam reikia. Sudėtingus terminus pasilikite informaciniams tekstams, skirtiems profesionalams. Pardavimų tekstus turi suprasti ir mokyklinio amžiaus jaunimas.

Beje, su pastaruoju teiginiu daugelis klientų nesutiktų. Gaila, bet, savęs susireikšminimas ir siekimas pasirodyti protingesniu už kitus pardavimams tikrai nepadeda.

Parduodantys tekstai parduoda, jie neskirti SEO, jie ne informacijos šaltiniai referatams rašyti, jie nėra pramoga.

„Parašykite parduodantį tekstą, kad Google gerai rastų“, – tai girdi ne vienas parduodančių tekstų kūrėjas. Jei klientas nori gauti trys-viename tekstą, kaip dabar yra įprasta, teks labai nusivilti. Nes greičiausiai tekstas bus informatyvus, draugiškas paieškoms, tačiau pardavimų funkciją atliks sunkokai. Čia tas pats, kas ir „noriu gerai, greitai ir pigiai“. Dvi sąlygas išpildyti dar galima, tačiau visų trijų – niekaip.

Prieš pradėdami rašyti, pasiaiškinkite, kaip veikia pardavimo procesas įmonėje. Galite net patys apsimesti potencialiu pirkėju. Nuo to priklauso pardavimų tekstų struktūra ir apimtis. Kam rašyti daug ir atsakinėti į visus skaitytojų klausimus dar prieš juos užduodant, jei klientas turi visą klientų aptarnavimo skyrių, kurie telefonu dieną naktį potencialiems klientams aiškina parduodamų prekių ar paslaugų naudą?..

Beje, pardavimų ir rinkodaros pagrindai čia būtini. Kitaip gausis rašinėlis „kodėl reikia pirkti šią paslaugą“, o ne parduodantis tekstas.

Paslaugų aprašymai – ar visada reikia nertis iš kailio

paslaugų aprašymaiViena iš rimčiausių užduočių komercinių tekstų rašytojui yra paslaugos aprašymas. Ne dėl to, kad jis pats tos paslaugos neteikia ir neišmano visokių niuansų, o dėl to, kad skiriasi kliento įsivaizdavimas, kas šiame tekste turėtų būti. Šis straipsnis skirtas tiek rašytojams, tiek klientams, norintiems apsispręsti, kaip turi būti aprašomos jų paslaugos.

Paslaugų aprašymus skaito vienetai

Deja, tai tiesa. Paslaugų aprašymą nuo pradžios iki galo skaito labai mažai žmonių. Priežastys kelios:

  1. NEĮDOMU!
  2. Standartinius „pliurpalas“, nurašytas nuo konkurentų „rinkos lyderių“, nieko originalaus.
  3. Nėra laiko skaityti, nes užsukome pasižiūrėti kainų.
  4. Aprašymas per skurdus, nėra jokių naudingų detalių, kurių nežinotume.
  5. Aprašymas per ilgas, daug teksto, pavargau skaitydamas jau pirmąją pastraipą.
  6. Viską žinau apie tą paslaugą – nustebinkit. Nenustebinsit? Tada pereikim prie kontaktų – tiesiai su vadybininkais pakalbėsiu.
  7. Oi, ne čia papuoliau…

Galima dar keletą priežasčių sugalvoti, tačiau jos bus paremtos pačia pirmaja ir svarbiausia priežastimi – NEĮDOMU. Tai kaip įdomiai parašyti apie tą paslaugą, kad skaitytų tą tekstą jau ne vienetai, o dvejetai, ar trejetai? Yra keletas būdų.

Paslaugos aprašymo dydis ir forma

Paslaugos aprašymo dydis priklauso nuo to puslapio tikslo. Ką norite, kad potencialus klientas, užėjęs į šį puslapį iš paieškos ar tiesioginės reklamos, darytų?

Jei paslaugos aprašymo tikslas yra susisiekti tiesiogiai ir klausti visko apie paslaugą gyvai, tai aprašymo paprastai net nereikia – pakanka paminėti, kad „mes teikiame tokią paslaugą. Dėl smulkmenų ir kainų skambinkite arba rašykite el. paštu vadybininkui Jonui.“ Ir viskas. Burti iš kavos tirščių čia niekam nereikalinga, nes tarp tų 200 žodžių teksto (tokį liepė parašyti SEO konsultantai) pasimes svarbiausia mintis – „paskambink, ir mes tau tą paslaugą parduosime tiesiogiai“.

Jei aprašymo tikslas yra mokyti ir supažindinti su paslauga, kuri yra menkai žinoma, sudėtinga ar labai specifinė, reikalingas enciklopedinio stiliaus straipsnis 1-2 puslapių apimties, kad jį atsispausdinus galima būtų naudoti vietoj konspekto.

Jei paslaugos aprašymas turi užbėgti klientams už akių ir atsakyti į klausimus, kuriuos jie būtinai paklaus skambindami telefonu, tai čia reiktų susimąstyti ne tik apie apimtį, bet ir apie formą. Apimtis bus akivaizdžiai didesnė, nei 1 Word puslapis (400 žodžių), o šalia pristatymo reikės pateikti ir trumpą DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai), ir papildomos enciklopedinės informacijos, ir net tam tikrų grafikų ar video. Kai klientas perskaitys tą tekstą, jam klausimų kils mažiau ir vadybininkams teks atsakinėti tik į suktus klausimus, arba į naivius, nes kažkas atmestinai skaitė ir ne viską suprato…

Paslaugos aprašymas gali turėti tikslą parduoti internetu nesikišant vadybininkui. Čia prireiks 200-400 ar net daugoiau žodžių įtikinančio teksto su visais privalumais ir trūkumais, galimais klientų atsiliepimais, problemos sprendimo išaiškinimu ir dideliu mygtuku „Užsisakyk dabar!“, kurį paspaudęs lankytojas nukreipiamas tiesiai į mokėjimų puslapį.

Girtis ar nesigirti?

Šis klausimas neramina tiek klientus, tiek rašytojus. Dažnai čia atsiranda priešprieša ir konfliktas. Klientas pageidauja girti save, o rašytojas stengiasi išlikti kuo objektyvesnis. Būna ir atvirkščiai – pasireiškia lietuviškas kuklumas ten, kur tikrai to nereikia, nes apie kai kuriuos pasiekimus reikia trimituoti ne tik lietuviškai bet ir dar 5 kalbomis papildomai.

Girtis galima subtiliai, galima ir tiesiogiai. Subtilus gyrimasis yra įgyvendintų darbų pavyzdžiai, garsūs partneriai, klientai, užsakovai, dalyvavimas įvairiuose renginiuose, rėmimas ir t.t. Tiesioginis gyrimasis – tai hiperbolizuota informacija apie save. „Paslaugą atliekame profesionaliai“ – o ar yra kas tai atlieka mėgėjiškai ir apie tai giriasi? Visi jūs profesionalai ir specialistai, nors klientai ir skundžiasi paskui… „Šioje srityje dirbame jau 10 metų“ – jei 10 metų banke nešiojai popierius nuo vieno stalo prie kito, tai jau save gali vadinti bankininku? Kai kurie specialistai per metus įgauna tiek patirties, kiek kai kurie nesurenka net per 20 metų, nors „matė ir šilto ir šalto…“. Tokioms frazės yra tuščia informacija protingam klientui. Naiviam klientui tai gal ir suveiks, tačiau tiek protingas, tiek naivus pinigus mokės už suteiktą paslaugą ir rezultatą.

Girti gali kiti. Tam reikalingi atsiliepimai, bet tik tikri. Jau reiktų baigti kurti atsiliepimus, kurių paskui klientas net savo partneriams nesiunčia suderinimui – sudeda į puslapį ir tiek. Rekomendacijos iš gyvų žmonių yra pati veiksmingiausia reklama, todėl reiktų pasistengti, kad girtų gyvi ir žinomi žmonės, o ne Petras iš Palangos, Ana iš Šalčininkų ir Erikas iš Joniškio raj.

Dažniausiai tos pagyros yra skirtos net ne potencialiems klientams, o esamiems konkurentams, kurie yra bene aktyviausi užsakovo puslapio lankytojai…

Paslaugos kaina – opiausia problema

„Nenoriu rašyti kainos viešai, nes konkurentai nukopijuos ir padarys tokią pačią“, – sako lietuvis verslininkas formuluodamas užduotį rašytojui, rašančiam jo paslaugų aprašymus. Juokaujate? Konkurentai jūsų kainas jau seniai žino. Tas įkyrus klientas Petras, kuris skambino gal 5 kartus ir taip ir nieko neužsakė buvo jūsų konkurentų vadybininkas. Jis taip apskambino ir kitus konkurentus ir taip gavo visų kainas palyginimui.

Ar pagalvojate, kiek žmonių užeina į paslaugos aprašymą, neranda kainų ir eina jų ieškoti kitur? Duokite bent užuominą, bet kažkokį pavyzdinį įkainį, net jei kainas reikia derinti pagal projekto ir darbų apimtį. Pateikite vidutinę projekto kainą ir surašykite, kokie darbai jį sudaro. Bet kokie konkretūs skaičiai, net jei ir neatitinka realybės, skaitytoją užkabina. Juk galite nutylėti kai kurias kainas, visų nepasakyti, jei jau taip baiminatės konkurentų. Matyt yra dėl ko bijoti…

Kontaktai tekste

Žmonės yra tinginiai ir žiopliai. Ne visi, aišku, bet kartais pasitaiko tokių, kurie užsuka į puslapį ir nemato kitų puslapių. Ypač kainų. Jei jau nemato skyrelio „Kainos“, tai kur garantija, kad mato skyrelį „Kontaktai“?.. Dėl to reiktų paslaugų aprašymuose pateikti konkrečius kontaktus, arba bendrus – kad tik tam tinginiui lankytojui nereiktų niekur daugiau vaikščioti po puslapį. Kontaktinė forma irgi neblogai, tačiau ne visais atvejais.

Dėl to tekste reiktų paminėti, kad susisiektų dabar tokiais kontaktais. Net jei telefono numeris šviečia ir mirga puslapio viršuje.

Tonas ir terminologija

Paslaugos aprašymus skaito skirtingi žmonės. Vieni jų turi humoro jausmą, kiti yra niurzgos ir pedantai, treti viską mato per neigiamus arba rožinius akinius. Neteiskime jų – jie sumokės mums pinigus už paslaugą. Dėl to, kad aprašymus skaito visiškai skirtingi žmonės, reiktų kaip įmanoma neutraliau parašyti ir paslaugos aprašymą. Be humoro ir išsidirbinėjimų.

Terminų daug vartoti nereikėtų. Tarptautiniai žodžiai tekste parodo, kad rašytojas labai daug žodžių moka, gal net kiek arogantiškas, „pasikėlęs“. Jūsų potencialūs klientai, kurie tų žodžių nesupranta, pasijus neverti gauti tokią paslaugą. Bet juk kiekvienas jų yra vertas!

Nežeminkite savo lankytojų-skaitytojų. Neleiskite jiems pasijausti žemesniais, kvailesniais, kurie nė velnio nesupranta apie jūsų verslą ir pasaulį. Tai jums to kliento reikia, o ne jam jūsų. Jei nepatiks pas jus, tą pačią paslaugą jis gaus iš konkurento, nesvarbu, kad mokėti teks daugiau. Mokėdamas už paslaugą, klientas priedą sumokės ir už atitinkamą požiūrį į jį ir rodoma dėmesį.

Paslaugos aprašyme galima kreiptis į klientą. Bet tik į vieną, nes skaito tai vienas žmogus prie vieno ekrano, o ne 70 klientų prie vieno kompiuterio. Į vieną žmogų orientuokite visą kreipimąsi ir fokusuokite dėmesį. Mandagus kreipinys Jūs, vietoj Tu – pagal situaciją ir tikslinę auditoriją. Jei paslauga jaunimui, šalin formalumus. Jei tai B2B paslauga, rodykite deramą pagarbą ir vartokite Jūs, net jei ir turite omenyje vieną klientą.

Nepamirškite tinkamai suformatuoti teksto, ypač, jei jis yra ilgas. Apie tai – kitame straipsnyje.

Tikiuosi, kad radote įdomių patarimų 🙂 ir jais pasinaudosite tiek rašydami, tiek užsakydami savo puslapiui paslaugų aprašymus. 

Patarimai, kaip rašyti: įžanga

įžangos naujienoms ir straipsniams

Kilus viešai diskusija socialiniuose tinkluose apie įžangos rašymą, norime pasidalinti savo 15 metų kaupta patirtimi. Įžanga – viena svarbiausių teksto dalių, nuo kurios priklauso, ar tekstas bus skaitomas toliau, ar ne. Dėl to jai reikia skirti daugiau dėmesio.

1. Pavadinimas ir įžanga papildo vienas kitą. Tai labai sena taktika – pavadinime užduodate klausimą, o jį atsakote iš karto įžangoje. Kadangi pavadinimui vietos paprastai nebūna daug, galima jį „nukirpti“ pačioje įdomiausioje vietoje ir pratęsti minties dėstymą jau įžangoje.

Ant Pamelos Anderson krūtinės pastebėta…

…trečioji krūtis! Tokią netikėtą nuotrauką neseniai išplatino vienas Italijos leidinys……

2. Itin trumpas pavadinimas. Šis metodas dažniausiai naudojamas užsienio „geltonosios spaudos“ leidiniuose. Angliški žodžiai yra gana trumpi, todėl ši taktika veikia itin gerai. Lietuvoje toks būdas irgi yra taikomas, bet pavadinimai dažniausiai būna iš 2-3 žodžių. Galima pabandyti ir su vienu žodžiu, bet tada naudojamas jau minėtas principas, kai pratęsiama mintis įžangoje.

Apsidirbo

Šiaulių rajono ūkininkas Jonas P. visus lauko darbus apsidirbo jau dabar, nors jo kaimynai ūkininkai skundžiasi, kad nespės laiku…..

Šio rašymo stiliaus tikslas – suintriguoti pirmiausiai pavadinimu, tada įžanga, kad teksto dėstyme būtų galima pateikti visas smulkmenas ir jas narstyti po kaulelį.

3. 5 K. Penki K reiškia 5 klausimus, į kuriuos pateikiami atsakymai. Tai klasikinės žurnalistikos pavyzdys, kai įžanga pateikia visą esminę informaciją – Kas? Ką padarė/Kas nutiko? Kur? Kada? Kodėl? Tokia įžanga rašoma labai paprastai – atsakoma trumpai glaustai į visus šiuos klausimus. Tada klausimai ištrinami ir atitinkamai paredaguojami, kad būtų galima išlaikyti visą mintį net sukeitus klausimus vietomis. Pirmi du lieka priekyje visada, kiti – priderinami. Tolimesnis tekstas jau turėtų pateikti išsamius atsakymus į visus šiuos klausimus, taip pat ir į šeštąjį – Kaip taip nutiko? Toks rašymo stilius gali būti įdomus ir intriguojantis, jei klausimai atsakomi sumaniai ir pateikiant ne visas detales. Įdomu tai, kad šis stilius yra vienas iš populiariausių, nes lengvai pritaikomas verslo tekstams, ne vien tik laikraštinėms naujienoms.

4. Citata. Dar vienas gana klasikinis atvejis, kai vietoj įžangos pateikiama konkreti citata iš pokalbio su pašnekovu. Žurnalistai paprastai gaudo tokias uogas, bet dažnai jos tampa ir didelių nesusipratimų priežastimi, nes yra ištraukiamos iš konteksto. Tokios citatos turi būti tikslios, nes pašnekovas gali nesutikti su tokiu jo pasisakymų naudojimu, tad už tokį stilių gali tekti ir pakovoti. 

5. Statistinė informacija. Įžangoje galima paminėti tam tikrą statistinę informaciją, kuria taip pat galima manipuliuoti, kaip ir iš konteksto ištraukta citata. Tiesa, skaičiai turi būti iškalbingi, o jų pristatymas – intriguojantis. Šis būdas labai tinkamas verslo tekstuose, kur visada galima gauti įvairius procentus.

Įmonės X pardavimai šoktelėjo net 17,5 karto! Tokią statistiką pateikė bendrovės X vadovas apibendrindamas pastarųjų 7 metų rezultatus. Jei 2007 metais vos įsteigta bendrovė aptarnavo vos 3 klientus, tai šiais metais jų aptarnauta net 52…..

Dar vienas būdas parašyti intriguojančią įžangą – panaudoti kvietimą veikti (Call to Action):

Toliau šiame straipsnyje pateiksime intriguojančias šio įvykio detales.

Skaitykite toliau ir sužinokite, kaip ūkininkas iš Šiaulių rajono uždirbo 1,5 mln. litų mėnesinį atlyginimą…

Pamelos Anderson nuotraukas su trimis krūtimis pamatykite straipsnio pabaigoje.

Čia tik keletas būdų parašyti įdomią, intriguojančią antraštę. Svarbu tai, kad šie patarimai yra universalūs. Jie tinkami rašant ne tik žinutes į Delfi portalą, bet ir paprasčiausiais įmonės naujienas, tinklaraščio įrašus, Facebook įrašus ar pranešimus spaudai. Tai reiškia, kad jais gali pasinaudoti ne tik profesionalūs žurnalistai, bet ir pradedantys rašytojai arba iš viso ne rašytojai, bet tie, kurie nori paruošti gerą turinį savo įmonei. Ir nereikia jokių skandalų! Viską galima paruošti be nenormatyvinės leksikos, prieštaringų formuluočių ir vulgarybių, kurios automatiškai traukia skaitytojų dėmesį, kad ir kur (tekste) būtų naudojamos.

„Apie mus“ tekstas – originalumo paieškos

Rašant tekstus interneto puslapiams, „Apie mus“ tekstas dažniausiai atrodo vienas iš paprasčiausių. Juk jame nieko tokio ypatingo nepasakoma – kada įmonė įkurta, kuo užsiima, kokia yra vizija ir misija, svarbiausia – įmonėje dirba tik profesionalai ir patyrę darbuotojai. Ką ši informacija sako skaitytojui, kuris apsilanko šiame puslapyje? Deja, dažniausiai nieko konkretaus, nes tai yra tekstas, kuris gali būti panaudotas visur.

Lietuvos verslas yra daugiausiai 25 metų senumo, reiškia, apie kažkokias išskirtines savybes, vertybes, tradicijas dar kalbėti anksti. Jei jau kalbama, tai nelabai įtikinamai, nes 20 metų yra gan mažas laiko tarpas tradicijoms ir vertybėms išsivystyti. Dažniausiai apsiribojama 10 metų patirties išaukštinimu. Visose įmonėse dirba tik profesionalūs specialistai, patyrę savo amato žinovai. Misija taip pat yra panaši – tapti rinkos lyderiu. su tokiais duomenimis „Apie mus“ tekstas tampa nuobodus, neįdomus ir šabloniškas. Čia kažką reikia daryti.

Visų pirma, ką galima padaryti – pakeisti pavadinimą „Apie mus“ į kažką originalesnio. Tai turėtų atkreipti dėmesį. Pavyzdžiai – „Kas mes esame„, „Prisistatome – UAB „įmonė““, „Kodėl mes?“ ir t.t. Pavadinimas kartais pats nurodo tam tikras gaires, kaip tekstas turėtų būti parašytas. „Kodėl mes?“ tikriausiai bus aiškinami įmonės privalumai su tam tikrais baziniais faktais apie įmonės patirtį, darbuotojus, iššūkius, profesionalumą, misiją (tikslus), pridėtinę vertę ir t.t. Tokį tekstą galima parašyti stilingai, formatuojant tekstą tam tikrais išryškintais teiginiais.

Kolegos rašytojai dažnai daro klaidą vengdami tokiame tekste bet kokių įmantresnių teksto išskyrimo metodų, pavyzdžiui stulpeliu einančių tekstų, tekste įterpiamos direktoriaus „citatos“ (ją tenka sugalvoti patiems) ar kliento atsiliepimo,

teksto padidintu šriftu

ir lyg markeriu pažymėtos eilutės. Be reikalo. Visi šie teksto paryškinimai atkreipia skaitytojo dėmesį, išskiria ir taip gana nuobodų tekstą iš konkurentų naudojamos stilistikos, taigi, parodo kompanijos išskirtinumą net tada, kai nėra iš esmės kuo išsiskirti. Klientas įdės bet kaip? Ne bėda, suformuokite ir HTML failą šalia Wordo dokumento. Nemokate HTML? Pasinaudokite CKeditor įrankiu formatuodami tekstą, paskui beliks tik nukopijuoti HTML kodą paspaudus mygtuką Šaltinis. Didžioji dalis interneto puslapių turi turinio valdymo sistemas, kuriose arba naudojamas tas pats redaktorius, arba yra galimybė redaguoti HTML kodą. Tokiu būdu tekstas bus publikuojamas toks, kokį jį suformavote.

Keli elementai, kurie pagyvina tekstą taip pat pravers ir „Apie mus“ skyrelyje. Direktoriaus kreipimasis (atviras laiškas) gali būti vos poros sakinių, tačiau šalia jo parinkta gera nuotrauka ir pristatytas pats direktorius tekstui suteiks solidumo ir reputacijos. Juk direktorius yra įmonės pagrindinis asmuo, į kurį galima kreiptis dėl visų problemų. Aišku, biuro administratorė turės prafiltruoti užklausas… Kliento atsiliepimas taip pat yra neblogas būdas praskaidrinti tekstą apie istoriją, patirtį, profesionalumą ir misiją bei viziją. Reiktų kliento atsiliepimą ar kelis atsiliepimus tik tinkamai išskirti. HTML kode yra quote atributas, kuris automatiškai suteikia savotišką išskirtinumą. Jei įmonė buvo pagirta viešai spaudoje, tai taip pat gali būti puikus būdas pakreipti tekstą kitokia linkme. „Apie mus spaudoje“ paragrafas gali būti trumpa citata su nuoroda į šaltinį, arba tiesiog nuoroda į straipsnį, kuriame minima įmonė ir jos veikla, cituojamas direktorius ar kitas darbuotojas. Dar vienas „paįvairinimas“ galėtų būti tam tikrų statistinių duomenų lentelė, grafikas apie augančias apyvartas ar pardavimus, jei tokia informacija gali būti skelbiama viešai. Jei tokių duomenų yra daug, rekomenduojama juos visus sudėti atskirame puslapyje, o „Apie mus“ pateikti tik fragmentą ir nuorodą į daugiau duomenų. Ilgiau dirbančios įmonės paprastai tokių duomenų turi, nes papuola į verslo spaudos sudaromus Top100 ir kitokio pobūdžio lenteles. Tekstų rašytojas tokios informacijos apie įmonę neturi, tačiau galėtų jos užklausti pačių klientų. Dažnai klientas pats nemato poreikio tokios informacijos rodyti, nors ją ir kaupia.

Tai nedidelės gudrybės, galinčios ne tik išplėsti teksto apimtį be pastangų, bet ir išsiskirti iš konkurentų.

5 privalomi klausimai Klientui

Komunikacijos problemos skaudžiai atsiliepia bet kokiam verslui ir paslaugai. Tuo gali įsitikinti bet kuris Klientas, užsisakęs tekstus iš tekstų Rašytojo. Jei iki galo nebus aptarti visi darbų atlikimo momentai ir susitarta dėl principų, nesusipratimai garantuoti. Su kiekvienu nesusipratimu į kovą pakyla ir emocijos, o jau tada viskas gali baigtis neprognozuojamai. Rezultatas dažnai būna tiesiog nekokybiški atlikti darbai, už kuriuos Klientas nenori mokėti. Kas kaltas? Smilius nukreiptas į priešingą pusę, bet kiti trys pirštai į save nesiskaito…

Norint išvengti tam tikrų nesusipratimų ir nesklandumų darbe, reikia paklausti viso labo 5 klausimus. Kai Rašytojas gauna atsakymus į šiuos paprastus klausimus, labai daug kas būna aiškiau. Jau rašėme, kad Klientas turi klausti rašytojo, bet turi būti apsikeista informacija iš abiejų pusių.

1 Klausimas. Koks turi būti teksto stilius? Daugiausiai problemų tiek Rašytojas, tiek Klientas turi dėl nesutarimo apie teksto stilių. Kaip save pristatyti potencialiems partneriams ir klientams? Kaip draugelių, su kuriais gali alų gerti, anekdotus apie mergas skelti ir per dantį traukti, kontorą ar kaip lygiaverčių partnerių ieškančią rimtą kompaniją, kurioje darbiniai reikalai tvarkomi nuo 8 iki 6 vakaro, o apie asmeninį gyvenimą nekalbama? Gal su humoru aprašyti savo paslaugas? Gal naudoti kuo daugiau tarptautinių žodžių, kad atrodytum protingesnis? Gal išsiskirti kalbos vingrumu ir netradicinėmis metaforomis siekiant pabrėžti minties „polėkį“ ir kūrybiškumą? Gal visur naudoti kreipinius ir palinkėjimus nuo įmonės vadovo? Visi šie klausimai yra labai svarbūs išsiaiškinant, kaip įmonės darbai ir paslaugos bus pristatomi plačiajai visuomenei ir tikslinei auditorijai. Norint išsiaiškinti tai praktiškai, galima parengti nedidelį bandomąjį tekstą, kad Klientas susipažintu su Rašytojo siūlymu dėl stilistikos ir atitinkamai jį pakoreguotų.

2 Klausimas. Kas įmonėje bus kontaktinis asmuo, galintis nuolatos bendrauti užsakymo reikalais? Paprastai rašytojus samdo pats vadovas, rinkodaros vadybininkas ar biuro administratorė. Su visais jais yra gana sunku susitarti. Įmonės vadovas pastoviai užsiėmęs ir neturi laiko. Rinkodaros vadybininkas viską įsivaizduoja labai reklamiškai ir reikalauja tekstą „parduoti“. Biuro administratorė dažniausiai apie paslaugas ir produktus daug neišmano, nes viską žino arba „gamyba“ arba „vadybininkai“. Rašytojui reikia konsultacijos apie prekes ir paslaugas iš karto, o ne kai atsiras laisvo laiko. Dėl to geriausiai būtų išsiaiškinti kontaktus žmogaus, kuris iš tikrųjų išmano paslaugą ir produktą. Galutinį tekstą pateikti suderinus su juo, nes svarbu neklaidinti vartotojų, o tik tada parduoti.

3 Klausimas. Kur paruošti tekstai bus publikuojami? Įdomu yra tai, kad uždavus šį klausimą pats Klientas kartais apie tai susimąsto, – „O, rimtai, kur man paskui tuos straipsnius dėti?..“ Tada rašytojas turi paaiškinti, kokios yra galimybės tekstams internete publikuoti. Tokia situacija pasitaiko gana dažnai, nes Klientas dažnai nesuvokia, kur ir kaip tie tekstai atrodys. Pavyzdys labai paprastas. Klientas užsisako 300-400 žodžių paslaugų aprašymus nepaaiškinęs, kur jie bus publikuojami. Puslapio išdėstymas gana siauras, tad tokį ilgą paslaugų aprašymą norintiems perskaityti, reikia nemažai traukti puslapį į apačią („skrolinti“). Paslaugos kaina, aišku, apačioje, vos atsidarius puslapį nebesimato. Kas kaltas? Rašytojas parašė per ilgą tekstą. Reikia trumpinti. Už papildomą kainą? Jokiu būdu! Štai jums ir eilinis konfliktas.

4 Klausimas. Kuo Klientas nori pasigirti? Rašytojai paprastai turi užsakymų iš įvairių sričių. Visi, kaip susitarę, gieda tą pačią giesmelę – mes esame profesionalai, turime daug patirties, jei nesu šia įmone, tai praeituose darbuose. Deja, ši informacija yra tinkama tik paprastam saldžiabalsiavimui ir niekuo neišsiskiriančiam tekstui, kuriuo siekiama „pritraukti“ teksto apimtis iki 200-300 žodžių, kad Paieškai būtų ramiau. Ką įmonės darbuotojai atrado? Ką sukūrė? Kokius apdovanojimus gavo? Gal dalyvavo kokiose tarptautinėse konferencijose ir seminaruose? Ką įmonė daro kitaip, nei jos 200 konkurentų? Šios informacijos visada trūksta, todėl Klientas dažnai būna nepatenkintas Rašytojo darbu, nes parašytas tekstas niekuo neišsiskiria iš konkurentų, o gal net buvo ir iš jų nukopijuotas…

5 Klausimas. Kokios yra darbų apimtys? Kartais Klientas ir Rašytojas susitaria dėl „turinio užpildymo“. Tai naudinga Klientui, bet Rašytojas greitai pamato, kad turinį į jo puslapį gali pilti, kaip vandenį į rėtį – jo niekada bus negana, o kaina sutarta fiksuota. Klientas suinteresuotas gauti paslaugą kuo pigiau ir kokybiškiau. Rašytojas turėtų būti suinteresuotas žinoti tiksliai, kiek ir kokių tekstų jam reikės paruošti. Dažna situacija yra ta, kad Klientas užsako „Apie mus“, „Paslaugos“ tekstus, bet nieko nepamini apie Kontaktai skiltį, puslapio apačioje esantį tekstą, pagrindinį sakinį pagrindiniame puslapyje, kuris iš karto turėtų parduoti, Kontaktinės formos padėkos ir klaidų tekstus, trumpą pristatymą, kurį Klientas naudos siūlydamas puslapio nuorodą į įvairius katalogus, Facebooko puslapio informacijos skiltyje ir t.t. Tokiu būdu Rašytojas rašo dar keletą puslapių teksto visiškai nemokamai. Kliento pozicija aiški – „Pats kaltas“, tačiau Rašytojas irgi turėtų atkreipti dėmesį į konkrečius darbus. Aišku, pasitaiko, kad tekstų rengimo įkarštyje atsiranda papildomi meniu punktai ir puslapiai, tačiau jie taip pat turėtų būti įkainojami atskirai, susitariama dėl jų atlikimo el. paštu.

Pasigedote klausimų apie atsiskaitymus? Juos aptarti reikės atsakinėjant Kliento klausimus Rašytojui, taigi susirašinėjimas gali būti ilgas nors užsakymas ir nedidelis. Patarimas Rašytojui ir Klientui – visus susitarimus darykite ne telefonu, o el. paštu. Paskui gali kilti didelių nesusipratimų – „Aš to nežadėjau…“, „Jūs manęs neprašėte…“, „Mes taip nesitarėme…“