SEO

Kodėl nevertėtų aklai pasitikėti MOZ.com DA ir PA rodikliais

PR era sėkmingai baigėsi. Netrukus jis niekam nebesimaišys po akimis ir neis mulkinti klientų pasakomis apie stebuklingos vertės atgalines nuorodas iš PR 7 puslapių. Kai vienas rodiklis, šokdinęs visą rinką išnyko, iš karto kyla jau ir kitas. Tai MOZ.com sugalvotas Domain Authority (DA) ir Page Authority (PA). Bet ar jis toks patikimas?

Šį rodiklį stebime jau kuris laikas. Įdomiausia yra tai, kad juo pasitikime ir priimame už gryną pinigą. Nors priežasčių to nedaryti yra tikrai nemažai. Štai keletas jų:

  1. DA ir PA atnaujinami kas mėnesį. Tai reiškia, kad vieną mėnesį DA gali būti aukštas, o kitą – jau žemas. Su PA dar didesni cirkai. Vieną mėnesį jis gali būti virš 30, o kitą – tik 1.
  2. MOZ nėra Google. Jie fiziškai neturi pakankamai pajėgumų nuskenuoti visus puslapius ir parodyti objektyvius duomenis. Tuo tarpu Google Webmaster Tools tai tikrai turi.
  3. MOZ vertinimo kriterijus sugalvojo patys. Tai nėra oficialūs Google patvirtinti vertinimai. Jie net tiksliai nežino, ar jų kriterijai yra tokie patys, kaip Google, juo labiau, kad eiliškumo ir įtakos koeficientų apskaičiuoti tiksliai negali – tik atspėti ir išmąstyti eksperimentų būdu.
  4. MOZ kriterijus SpamScore yra laužtas iš piršto. Jei jis turi kokios įtakos PA ir DA generavimui, tada prarandama dar daugiau objektyvių faktorių.
  5. com yra komercinis įrankis, o didžioji dauguma Lietuvos SEO specialistų naudojasi nemokama jo versija, kuri yra smarkiai apribota.

Visos šios išvados kilo tada, kai pastebėjau keletą dalykų.

MOZ rezultatų manipuliavimas. Tiesiog naujas puslapis per 3-4 mėnesius pasiekė neįtikėtinai aukštų PA ir DA vertinimų. Kaip jie tai padarė? DA pasikėlė gaudami nuorodų iš labai aukšto DA užsienietiškų puslapių, kuriuose tiesiog spamino komentaruose. Net ir „nofollow“ nuoroda buvo užskaityta kaip iš labai aukšto DA puslapio. Dar vėliau DA ir PA pradėjo kristi. Dauguma puslapių išmetė tas nuorodas ir tik laiko klausimas, kad jos pranyks iš MOZ duomenų bazės ir DA bei PA kris dramatiškai.

Nuoroda iš savęs. Kartais MOZ fiksuoja nuorodas iš savojo pirmo lygio domeno. Tai reiškia, jei jūsų puslapis yra www.puslapis.lt, MOZ rodys atgalinę nuorodą iš http://puslapis.lt, nors ir turite padarę paprasčiausią peradresavimą. Čia tas variantas, kai Google reikalavimų dėl 301 redirecto nebūtina laikytis, nes pats robotas puikiai supranta, kad čia tas pats puslapis, o ne kitas su tuo pačiu turiniu.

Nuorodų nebuvimas. Sakykime, fiziškai patikriname, kuriuose puslapiuose yra atgalinės nuorodos. Vedame tam tikrą sąrašą, stebime, ar jos veikiančios ir t.t. Tada pasižiūrime, kokias dar nuorodas mato Google Webmaster Tools įrankis. Jis ten pastoviai atranda visokių automatinių puslapių, kurie skaito domeno informaciją. Dar pasižiūrime gana neblogą įrankį Ahrefs.com, kurį naudoja kiti nuorodų analizės įrankiai kaip šaltinį. Taigi, turime tris skirtingus šaltinius, kurie sako, kad mūsų puslapis turi 50, 40 ar 30 nuorodų (natūralu, kad skaičiai skiriasi, tačiau ne drastiškai). Reikia ketvirto? Tegul juo būna MOZ.com, kuris staiga parodo, kad mūsų puslapis neturi nė vienos atgalinės nuorodos! Reikia penkto šaltinio? Dar yra Majestic.com, bet ir tas parodys 10-20 nuorodų. Keturi prieš vieną… Realiame gyvenime tuo vienu tikrai niekas netikėtų, o štai SEO srityje jo parodymai imami už gryną pinigą, kaip neginčijamas rodiklis.

Kuo tada vadovautis? Sveika nuovoka ir blaivia galva. Tiesa, kaip tą paaiškinti klientams, kurie pageidauja aukščiausių PA ir DA puslapių, dar nesugalvojome…

 

 

 

Kuo skiriasi SEO straipsnis nuo SEO teksto, nuo teksto puslapiui

Mieli klientai ir interesantai (kurie tik domitės, kas gali parašyti vienus ar kitus tekstus), šis straipsnis yra skirtas Jums. Pastaruoju metu tenka įsivelti į ilgas diskusijas ir bandymus paaiškinti, kas yra SEO tekstas, SEO straipsnis ir reklaminis tekstas puslapiui. Tai trys skirtingi žanrai, todėl labai sunku kartais atspėti, kas iš tikrųjų Jums yra reikalinga. Tikiuosi, kad perskaitę šį straipsnį, susidarysite geresnį vaizdą, kas yra kas ir kokio teksto jums reikia iš tiesų.

SEO teksto, straipsnio ir reklaminio teksto skirtumai

Pabandykime visa tai parodyti paprastoje lentelėje pagal tam tikrus kriterijus.

  SEO tekstas SEO straipsnis Reklaminis tekstas
Paskirtis Šis tekstas yra skirtas sukurti erdvę tam tikram raktiniam žodžiui ar jų grupei. Dažnai tos erdvės nereikia, todėl tai daroma dirbtinai. Jis skirtas daugiau paieškos sistemos robotams, nei lankytojams-žmonėms. Tekste dažniausiai nėra kontaktinių duomenų, vengiama konkrečių prekės ženklų, nebent pristatomi skirtingi prekių ar paslaugų tiekėjai. Straipsnis skirtas reklamuoti tam tikrą raktinį žodį, o ne konkrečią paslaugą ar USP. Dažnai rašoma aptakiai, vengiant problematikos. SEO straipsnis duoda nedaug naudos skaitytojui, nes jo paskirtis – reklamuoti raktažodį paieškos sistemoms. Konkrečių kontaktų pateikti vengiama, prekės ženklas pateikiamas kukliai, lyg tarp kitko. Reklaminis tekstas reklamuoja ir pristato konkrečią paslaugą ir pasiūlymą. Jame pateikiama informacija apie paslaugą, argumentai, kodėl turėtumėte ją pasirinkti, taip pat pasiūloma veikti („Call to Action“). Pateikiami tikri kontaktai, dažnai minimas prekės ženklas.
Apimtis

 

MetaTitle – 1-5 žodžiai

SEO įmonės/paslaugos pristatymai katalogams – 20-50 žodžių.

SEO tekstai – 50-350 žodžių (retai pasitaiko ilgesnių)

Dažniausiai 300-400 žodžių,

Rečiau – 400-500 žodžių.

Reklaminiai tekstai būna labai įvairios apimties. Interneto puslapiams dažniausiai tinka 150-200 žodžių, tačiau dažnai pasitaiko ir ilgesnių.

Reklaminiai straipsniai – 500-800 žodžių.

Nukreipimo puslapiai („Landing page“) – 500-1000 žodžių. Tinklaraščio įrašai – 200-500 žodžių.

MetaDescription* – apie 20 žodžių.

Kur publikuojamas SEO tekstai naudojami tam tikruose verslo, nuorodų kataloguose, vietose, kur trumpai pristatomos paslaugos siekiant, kad pats pristatymas konkuruotų su pačiu puslapiu. Ne paslaptis, tai tokie puslapiai kaip 118.lt, imones.lt, visalietuva.lt, info.lt ir t.t.

 

Ilgesni tekstai dažniausiai naudojami elektroninėse parduotuvėse – kategorijose, kur gausu prekių. Tokie tekstai dažniausiai publikuojami puslapio apačioje, nes skirti ne skaitymui, o Google.

SEO straipsniai publikuojami įvairiuose abejotinos reputacijos tinklaraščiuose ir straipsnių kataloguose. Jų pagrindinis tikslas – ne surinkti kuo daugiau skaitytojų, o tik pareklamuoti raktinį žodį, todėl tokie puslapiai juos priima (nemokamai arba už tam tikrą mokestį).

 

SEO straipsnių publikuoti savo įmonės tinklaraštyje nerekomenduojama. Taip pat griežtai nerekomenduojama to daryti vietoj reklaminių tekstų įmonės tinklalapyje.

Reklaminiai tekstai dažniausiai publikuojami įmonės puslapyje. Rečiau – partnerių puslapiuose, nes partneriai mėgsta labiau apsiriboti logotipo paskelbimu, o ne tekstiniu pasiūlymu pristatančiu partnerį ir jo paslaugas. Vis dar reti nukreipimo puslapiai („Landing pages“).

Reklaminiai straipsniai rašomi į tam tikrų sričių leidinius. Už juos sumokama, nors ir ne visada pažymima, kad tai reklama, kaip reikalauja Visuomenės informavimo įstatymas.

Raktiniai žodžiai Būdingi tikslūs raktiniai žodžiai ir jų variantai. Tekstuose jų labai daug, todėl patys tekstai atrodo nenatūraliai (lietuvių kalba vardininkui nesuteikia tiek daug reikšmės, lyginant su anglų, o vartotojai kažko ieško būtent vardininko linksnio raktažodžiais). Būdingas 1-2 raktiniai žodžiai, ant kurių dedama nuoroda į tam tikrą puslapį („Anchor texts“). Dažnai tai tikslūs raktiniai žodžiai, nors taip neturėtų būti dėl naujos Google politikos kuri vertina šių raktažodžių įvairiapusiškumą. Raktinis žodis dažniausiai sutampa su paslaugos pavadinimu. Jie visai neakcentuojami, nesivaikoma jų specialiai, todėl tekstai yra natūralūs. Google supranta lietuvių kalbos linksnius ir gali įvertinti, apie ką yra puslapis, tad jį parodo, kai ieškomas atitinkamas raktinis žodis.
Google Google robotams reikalingas tekstas, kuris jiems yra skirtas. Lietuvių kalbos kokybės Google įvertinti kol kas negali, tad SEO tekstai būna gana chaotiški, netvarkingi, neįdomūs. Google vertina nuorodas iš temiškai susijusio turinio. Kita vertus, nuorodos vertė krenta, jei straipsnis publikuojamas autoriteto neturinčiame tinklaraštyje. Kaip tą autoritetą pamatuoti – kita problema, su kuria susiduria SEO straipsnių užsakovai. Labiausiai Google vertinamas tekstas, kadangi jis yra tiesiogiai naudingas vartotojui. Nebūtina rašyti ilgo straipsnio, kad suteiktumėte naudą. Vartotojui reikia atsakyti į vieną klausimą „Kaip aprašoma paslauga/prekė padės išspręsti mano problemą?“ Išsamus atsakymas gali būti ir vienas sakinys ir 1000 žodžių tekstas su visais UŽ ir PRIEŠ argumentais, tačiau jo vertinimas yra aukštesnis, nei SEO straipsnių.

 

Kokias klaidas daro Lietuvos verslininkai, užsakydami tekstus

Didžiausia klaida yra sumaišyti SEO straipsnius su reklaminiais tekstais. Yra tekę ne kartą matyti, kaip ne itin aukštos kokybės SEO straipsnis patalpinamas į paslaugos aprašymui skirtą vietą. Kaip tai atrodo realiai? Tai galite pamatyti čia. Paklauskite savęs, ar norėtumėte, kad Jūsų puslapyje būtų panašus tekstas?

Kita klaida – į reklaminį tekstą prikišti 10-15 raktinių žodžių. Reklaminiuose tekstuose pagrindinis raktinis žodis yra paslaugos/prekės pavadinimas. Pakanka kažkur paminėti žodį „kaina“ ir „Vilnius“ (arba kitas miestas, kuriame teikiama ta paslauga ir kurio regiono klientams jis skirtas), ir šis puslapis jau turėtų būti randamas pagal keletą svarbiausių paieškos kombinacijų.

klaidaDar viena klaida – sukurti reklaminius tekstus kiekvienam raktiniam žodžiui, nesvarbu, kad taip dubliuojamos kai kurios paslaugos. Ši klaida ypač būdinga buhalterinių paslaugų įmonėms, kurios labai stengiasi reklamuoti tiek „įmonės steigimo“, tiek „UAB steigimo“, tiek „įmonių steigimo Kaune“ paslaugas. Iš tikrųjų, tai yra tik viena paslauga – finansininkas padeda surinkti reikalingus dokumentus ir pateikti juos „Registrų centrui“, tačiau mėgstamą pristatyti, kaip tris atskiras paslaugas siekiant gauti kuo daugiau naudos iš SEO.

*MetaDescription yra tas tekstas, kurį matome paieškos rezultatų puslapyje. Jo apimtis dažniausiai yra 15-25 žodžiai, nes Google riboja jo ilgį iki 156 simbolių su tarpais. Daug kas KLAIDINGAI mano, kad tai SEO tekstas. Iš tiesų SEO jis jokios įtakos nebedaro jau keletą metų, tačiau jį galima išnaudoti reklamuojant prekę ar paslaugą ir paskatinant lankytoją užeiti būtent į tą puslapį.

Labai dažnai pasitaikanti klaida, o tiksliau – nesusipratimas, yra tekstų apimtis. Dažnas įsivaizduoja, kad 300 žodžių yra Google reikalavimas reklaminiam tekstui. Tai mitas. Google nepateikia jokių reikalavimų tekstų apimtims. 300 žodžių yra SEO ekspertų nustatytas galimas standartas, paremtas ilgai atlikinėtais eksperimentais. Google niekada nėra pasakę oficialiai, kad geriausia apimtis yra 300 žodžių ar 50 žodžių. Jų pozicija dėl teksto yra tokia: teksto turi būti tiek, kiek lankytojui reikia suvokti, kas tai per prekė/paslauga ir kuo ji gali būti jam naudinga sprendžiant savas problemas. Tekstas turi duoti naudos. Naudą gali duoti ir vienas DUK skyrelio klausimas ir atsakymas iš vieno sakinio arba 2000 žodžių apimties straipsnis įmonės tinklaraštyje aiškinantis įvairius paslaugos aspektus ar prekės technines charakteristikas. 300 žodžių – iš piršto laužtas skaičius, kurio laikytis nebūtina.

Kodėl populiariausi 150-200 žodžių apimties tekstai?

Kai mes siūlome klientui paruošti reklaminius tekstus tinklalapiui, dažniausiai siūlome optimalų teksto kiekį – 150-200 žodžių. Vaizdžiai primename, kad tai yra apie pusė Word puslapio, kad užsakovai galėtų paprasčiau įsivaizduoti. Kodėl būtent tiek? Kalbame tik apie Rasytojas.lt agentūros motyvus.

  1. 150-200 žodžių apimties tekstą internete žmogus perskaito maždaug per 60 sekundžių (greitai skaitantys per minutę gali perskaityti ir 250 žodžių tekstą). Retas kuris turi daug laiko skaityti ilgus paslaugų pristatymus.
  2. 150-200 žodžių tekstas kainuoja mažiau, nei 200-300 žodžių tekstas, o efektą duoda panašų ar net geresnį (kuo ilgesni tekstai, tuo daugiau žmonių išeis iš puslapių jų neperskaitę). Jei mūsų tikslas būtų pasipelnyti – rašytume tik 1000 žodžių reklaminius straipsnius į pagrindinius dienraščius ir pranešimus spaudai, kurių kainos prasideda nuo 70-100 eurų.
  3. Tokios apimties tekstas parašomas gana greitai. Tai aktualu, kai reikia paleisti naują puslapį, programavimas atliktas ir reikia tik tekstų. Kitas momentas – lieka daugiau laiko korekcijoms ir diskusijoms su užsakovu. Tekstus rašantis tekstų kūrėjas sugaišta mažiau laiko, tad gali skirti savo laiką ir kitiems darbams, o tai turi didelės įtakos produktyvumui bendrai.

Tokios apimties tekstai dažnai sutelpa į 1800 simbolių. O tai jau reiškia, kad vertėjams pateiktas tekstas bus 1 mašinraštis. Taip lengviau įvertinti vertimams reikalingas investicijas užklausus vertimų mašinraščio kainos.

Ar tapo aiškiau atskirti šiuos skirtingus tekstus? Jei ne, skambinkite +370 658 89266 arba rašykite info@rasytojas.lt ir pasistengsime paaiškinti asmeniškai su Jums priimtinais pavyzdžiais.

Kaip rašyti šiuolaikišką SEO straipsnį?

Pastaruoju metu ne vienas užsakovas klausia patarimo, kaip reiktų rašyti SEO straipsnius, kad jie atitiktų Google reikalavimus ir būtų naudingi, o ne žalingi? Geras SEO straipsnis yra tik pusė darbo, nes kita pusė – kur jis bus patalpintas. Šiandien norime pateikti KONKREČIUS patarimus, kuriuos iš karto galite perduoti savo tekstų rašytojams ir prigrasinti maru ir balandžių nudergtom mašinom, kad būtų parašyta taip, o ne kitaip… 🙂 Aišku, juokaujame, nes kiekvienas SEO straipsnių rašytojas turi savitą stilių, tačiau atkreipti dėmesį į kai kuriuos momentus tikrai reikėtų.

kaip rašomi SEO straipsniai

Pasenęs stilius?

SEO straipsniai paprastai rašomi gavus raktažodžių sąrašą. Imamas raktažodis arba 15 jų, surašomi į Word ar kitą teksto redaktorių iš eilės, ir tada rašomas 300-400 žodžių tekstas, ir bandoma juos ten sukišti. Kai kas renkasi kitą rašymo būdą – parašo pirma tekstą, o paskui eina per jį ir žiūri, kur tuos vardininkus sudėlioti, kaip pakeisti tam tikrus išsireiškimus, kad raktažodžiai ten tilptų. Abiem atvejais tekstas yra „nei į kuolą, nei į mietą“, tačiau juk tai SEO straipsnis – jis reikalingas tik pozicijoms kelti ir nuorodoms platinti!.. Tai pasenęs rašymo stilius, kuris kartais yra nelabai veiksmingas.

Šiame straipsnyje pasistengsime sudaryti tam tikrų reikalavimų naujoviškam SEO straipsniui sąrašą, kurio laikytis gali būti reikalaujama dabartiniams rašytojams.

SEO straipsnio apimtis

Straipsnių rašytojai yra įpratę rašyti 300-400 žodžių apimties SEO straipsnius, nes jie galimai atitinka Google reikalavimus. Visiškas mitas. Google vertina ir 100 žodžių straipsnį, jei jis papildytas iliustracijomis, įterptomis Twitterio ar Instagram žinutėmis, video klipais. 1000 žodžių apimties straipsnis taip pat negarantuoja, kad Google jį įvertins, kaip puikų, nes yra stebima ir vartotojų reakcija tokį straipsnį atsidarius. Jei kas 10 skaitytojas jį laiko atvėręs bent 5 minutes, reiškia jį kažkas dar skaito…

Kokia turi būti teisinga SEO straipsnio apimtis?

Atsakymas: įvairi.

Rašytojai dažnai gauna didesnius užsakymus, pavyzdžiui, po 5 ar 10 straipsnių su tam tikrais raktiniais žodžiais. Toks užsakymas atveria puikias galimybes rašyti įvairios apimties straipsnius. Vienas didesnis, kitas – mažesnis. Tokiu būdu lieka tik kita problema – kiek išeinančių nuorodų į jį bus prikišta. Akivaizdu, kad į 1000 žodžių straipsnį galima dėti nemažai išeinančių nuorodų ir tai atrodys visiškai natūraliai. O į 100 žodžių straipsnį? Rekomenduojama apsiriboti viena nuoroda.

Šis reikalavimas griauna iš esmės rašytojų įprastą įvertinimą pinigais. Kai kurie SEO straipsnių kūrėjai prašo už žodį. Kai kurie turi fiksuotą įkainį. Kuris geresnis? Rasytojas.lt agentūra palaiko fiksuoto įkainio idėją, tačiau tokiu atveju iš karto reikia nuspręsti, kiek ir kokios apimties straipsnių bus parašyta. Tie, kas ima už žodį čia gali irgi išlošti, nes susumavus 10 įvairios apimties straipsnių žodžius išeis panašiai tas pats, kas ir įprastiniai 300-350 žodžių straipsniai.

Problema yra ta, kad prie ilgo straipsnio reikia daugiau laiko sugaišti informacijos paieškai ir apdorojimui, o šis procesas nėra paprastai niekur įtraukiamas…

SEO straipsnio iliustracijos

Mes talpiname straipsnius iš kitų rašytojų ir savo partnerių, todėl iš patirties galime pasakyti, kad kartais kyla nemažai nesusipratimų. Rašytojai atsiunčia savo straipsnį, kuris yra tik plikas tekstas.

Šiuolaikiškas SEO straipsnis turi mažiausiai 2 iliustracijas.

Kam tos iliustracijos reikalingos? Tam, kad skaitytojui būtų įdomiau skaityti, o Google robotai matytų, jog tai normalus straipsnis, net jei ir tekstas nelabai įdomus.

Iliustruoti galima nuotraukomis, Twitterio žinutėmis, Youtube video klipais. Idealu būtų panaudoti visus tris, tačiau Lietuvoje Twitter tikrai nėra populiariausias socialinis tinklas, tad pagalbos reiktų ieškoti Instagrame. Aišku, įterptuose koduose yra išeinančios nuorodos, tad kartais reiktų prirašyti ir „nofollow“ tagą kode. Bet čia jau SEO specialistų reikalai, į kuriuos nesigilinsime.

SEO straipsnio teksto formatavimas

SEO straipsniai yra neįdomūs. Jie skirti kažką pristatyti, neįkyriai pareklamuoti. Tai nelabai naudingi tekstai, kuriuos sunku skaityti. Kaip galima šią situaciją pakeisti?

Teisingas SEO straipsnio formatavimas lemia ilgesnį jo skaitymo laiką.

O tą laiką Google greičiausiai stebi, jei naudojate Google Analytics (kas jų dar nenaudoja?..). Skaitymas internete yra specifinis. Nustatyta, kad susidomima tekstu per 1-3 sekundes. Per tą laiką lankytojas nusprendžia, ar tai yra kažkas panašaus, ko jis ieškojo. Tada 60 sekundžių yra skiriama skaitymui. Per tą laiką vidutiniškai perskaitoma apie 250 žodžių, todėl pradžia turi būti intriguojanti, kad būtų skaitoma toliau.

Jei tekstas nėra kažkoks ypatingas, yra kiti triukai, padedantys pratęsti lankytojo dėmesį. Tai tinkamas teksto formatavimas.

Rašykite SEO straipsnius paragrafais, naudokite paragrafų antraštes, jas paryškinkite ne boldu, o H2 ar H3 formatavimu. Publikuojant dažnai daromas copy+paste, todėl šie kodai iš Wordo įterpiami automatiškai į internetinį teksto redaktorių (dažniausiai WordPress).

Tam tikrus sakinius paryškinkite boldu, italiku, arba įterpkite citatą (ten kur pažymėta kabutėmis). Spalvinti teksto nereikia, nes tai jau kiek per daug. Aišku, tam tikrą frazę galite padaryti raudonai, bet ne ištisai keisti spalvas.

Kiekviename SEO straipsnyje gali būti numeravimas arba „bullet-pointai“. Tokie sąrašai labai padeda sukoncentruoti dėmesį ir aiškiai ir lakoniškai pateikti informaciją. Beje, tai padeda, kai nelabai turite apie ką rašyti…

Nuorodos irgi yra teksto formatavimas, tačiau SEO straipsniuose siūlytume Underline nenaudoti.

Tiesiog vadovaukitės paprastu principu – kas per daug, tas nesveika…

Esame jau seniau pristatę infografiką apie teksto skaitymo ypatumus:

infografikas: kaip skaitomas tekstas internete

Nuorodos SEO straipsniuose

Artinamės prie dviejų svarbiausių SEO straipsnių momentų – nuorodų ir raktažodžių. Nuorodos SEO straipsniuose turėtų būti ne 2, kaip jau esame įpratę. Nuorodų galite įdėti tiek, kiek norite. Google vertina išeinančias nuorodas ne kaip grėsmę jūsų puslapiui netekti lankytojų, o kaip rekomendacijas. Ką jūs savo lankytojui rekomenduojate papildomai pasiskaityti, pasidomėti.

Ne mažiau svarbios yra ir nuorodos po paveikslėliais, apie kurias paprasčiausiai pamirštame. WordPress turinio valdymo sistemoje dažniausiai įdedam nuoroda į paveikslėlio originalų failą, tačiau reikia tik šiek tiek laiko ir galima pakeisti ją į kur kas labiau susijusią informaciją, pavyzdžiui, į tam tikro pavaizduoto nuotraukoje produkto aprašymą.

Kaip ir minėjome anksčiau, visi „įterpiniai“ iš socialinių tinklų jau turi nuorodas į puslapius, iš kurių paimta ta informacija, tad reiktų atsižvelgti ir į tai.

Įterpinio pavyzdys iš Instagram:

Na, viskas, rytinis chaosas baigėsi… #ziema #eismas #trafficjam #vilnius

A photo posted by Marius Kuitniauskas (@rasytojas) on

…ir Twitter:

Ko reiktų vengti?

Reiktų vengti nuorodų į kitus to paties užsakymo straipsnius, nes juose yra nuoroda į galutinį užsakovą. Tokiu būdu bus sukurtas savotiškas nuorodų tinklas, kurį Google gali laisvai „perkąsti“ ir imtis atitinkamų veiksmų.

Taip pat reiktų vengti nuorodų į tuos pačius puslapius. Kartais taip nutinka, kad straipsnyje būna viena nuoroda į pagrindinį užsakovo puslapį, o kita – į tam tikrą vidinį. Kartais vidinis yra pašalinamas ir padaromas 301 peradresavimas į tą patį pradinį puslapį. Tokiu būdu Google mato dvi nuorodas į tą patį puslapį viename straipsnyje ir fiksuoja tik pirmąjį.

SEO straipsnių raktažodžiai

Priėjome prie sunkiausios dalies. Ji pareikalaus nemažai rašytojų pastangų, jei siekiama parašyti tikrai šiuolaikišką SEO straipsnį.

Užsakovas dažnai vadovaujasi seniau gauta informacija, kaip svarbu raktiniai žodžiai. Deja, situacija šioje srityje yra pasikeitusi labai smarkiai. Google visiškai nebesvarbu, kokie yra raktiniai žodžiai, jiems svarbus pats turinys, jo tematika ir rekomendacijos nuorodų pavidalu.

Kad suvoktumėte visą sudėtingumą, reikia išsiaiškinti, kokie yra raktiniai žodžiai:

Brandiniai. Tai yra tokie raktažodžiai, kuriuose minimas prekės ženklas. Čia galimybės yra dvi: vartoti prekės ženklą tiesiogiai arba kaip interneto svetainės adresą. Pavyzdžiui „UAB Rašytojas“, „Rasytojas.lt agentūra“, „www.rasytojas.lt tekstų kūrėjai“.

 

Rekomenduojamas kiekis puslapyje: 50%
Nesusiję žodžiai. Tai su raktiniais žodžiais niekaip nesusiję žodžiai. Jie net ne raktažodžiai iš viso. Tai nukreipiamieji žodeliai „skaitykite plačiau“, „daugiau informacijos“, „daugiau informacijos rasite čia“, „plačiau“ ir t.t. Rekomenduojamas kiekis puslapyje: 20%
Pilna nuoroda. Tai tekste įkelta visiškai pilna nuoroda su visais http ir www. Pavyzdžiui „daugiau informacijos apie SEO straipsnius: http://www.rasytojas.lt/seo-tekstai Rekomenduojamas kiekis puslapyje: 25%
Tikslūs raktiniai žodžiai. Tai tikslūs trumpi raktažodžiai, kurių ieško lankytojai. Jie dažniausiai būna vardininko linksniu ir „svepla“ kalba – be lietuviškų raidžių. Pavyzdžiui „tekstu kurimas“, „tekstu rasymas“, „tekstu rasytojas“, „SEO straipsniai kaina“ Rekomenduojamas kiekis puslapyje: 1%
Tikslių raktažodžių versijos. Tai kiti tikslių raktažodžių linksniai. Tekste jie atrodo visiškai natūraliai. Pavyzdžiui „tekstų rašytojams“, tekstų kūrėjo“, „SEO straipsniams“ ir t.t. Rekomenduojamas kiekis puslapyje: 3%
Ilgos raktinės frazės. Tai ištisos frazės, kuriose yra tikslus raktinis žodis, arba jo versija (linksnis). Pavyzdžiui, „nebrangūs ir kokybiški SEO straipsniai“, „SEO straipsnių rašymas Vilniuje“, „kiek kainuoja SEO straipsnis?“ Rekomenduojamas kiekis puslapyje: 2%

 

Kokia yra dabartinė situacija? SEO straipsniai turi 50% ilgų raktinių frazių, 40% tikslių raktinių žodžių versijų ir 10% tikslių raktinių. Deja pilnų nuorodų ir brandinių nuorodų neturi labai daug. Tai yra BLOGAI. Turėtume išmokti SEO tekstus rašyti kitaip.

Receptas labai paprastas. Imkime 400-500 žodžių SEO straipsnį ir paskirstykime raktažodžius:

  • 2 tikslūs raktiniai žodžiai + 1 galimas pavadinime. Tai tikrai 1-1,5% visame tekste.
  • 3-5 kartus paminėkite įmonės pavadinimą, 2 kartus interneto puslapio adresą, 1-2 kartus įdėkite tikslią nuorodą į užsakovo vidinį puslapį.
  • 3-4 kartus panaudokite ilgą frazę, kurioje būtų raktinis žodis. Tai gali būti ir klausimas, į kurį duodate atsakymą. Kokios tos frazės turėtų būti? Pasinaudokite Google Suggest Keyword funkcija.
  • 10 kartų pavartokite raktinius žodžius skirtingais linksniais.

Atminkite, kad aukščiau pateikti procentai yra taikytini visam puslapiui, o ne jūsų straipsniui. Viso puslapio SEO tegul rūpinasi SEO agentūra ar specialistai, nes tai tikrai ne rašytojų darbas.

Tada liks nuspręsti, ant kurio iš raktinių žodžių dėsite nuorodas. Kai turite 10 straipsnių užsakymą, galite nuorodas sudėlioti skirtingai – efektas tikrai bus geras.

Beje, mitas, kad Google baudžia už kelias nuorodas „pakištas“ po tiksliu raktiniu žodžiu. Jis baudžia tada, kai didžioji dalis nuorodų atsiranda per labai trumpą laiką ir yra su tiksliu raktiniu žodžiu. Jei nuorodų raktažodžiai bus skirtingi – jokios bėdos nebus.

Šis principas neturėtų būti taikomas straipsnių rašytojams, nes jie nėra atsakingi už visas išorines nuorodas į užsakovo puslapį. Galbūt dėl to rašytojai gauna užsakymus ir rašo SEO straipsnius tik su tiksliomis raktinėmis frazėmis.

Tikimės, kad šis straipsnis jums buvo naudingas ir dabar galėsite rašyti kur kas įdomesnius ir profesionalesnius SEO straipsnius.

Trūksta temų? Čia jau kita istorija, apie kurią jau rašėme anksčiau.

 

Kaip gauti 40 NEMOKAMŲ nuorodų

Nors SEO paslaugų neteikiame, bet pasidalinti savo sukaupta patirtimi tikrai galime. Susidėliojome keletą puslapių sąrašą, kuriame nuorodas galima gauti visiškai nemokamai, jos yra geros ir Google jas mato bei vertina teigiamai.

Kai kurie iš šių puslapių yra nuorodų katalogai, kiti – straipsnių katalogai, tačiau turėdami šį sąrašą po ranka tikrai galėsite pradėti daryti išorinį SEO. Tekstų taip pat reikės. Jei patys nelabai turite laiko ir galimybių, čia jau Rasytojas.lt rašytojų pagalba tikrai pravers, tad kreipkitės.

Beje, nuorodos turėtų būti daromos su unikaliais ir nekopijuotais tekstais. Google tikrina juos ir atitinkamai mažina nuorodos vertę. Tai ne bauda, tiesiog sugaištas laikas tam „linkui“ gauti to nevertas…

Taigi, 40 vietų, kur nereikia nieko mokėti už nuorodas:

1. About.me – tai asmeninio prisistatymo puslapis. Jame galima prisistatyti asmeniškai, pateikti savo kontaktus ir aprašyme įdėti kelias nuorodas į savo projektus su kokiu norite raktiniu žodžiu.
2. Tackk.com – puslapis skirtas publikuoti turiniui ir bendrauti su bendraminčiais.
3. Throwww.com – minimalistinis puslapis, kuriame galima tik publikuoti savo straipsnius.
4. On.lt – prestižinis nuorodų katalogas, kuris yra griežtai moderuojamas, tad nuorodos jame – labai vertingos.
5. Straipsniukatalogas.eu – straipsnių katalogas, kuriame publikuojami jūsų reklaminiai straipsniai su nuorodomis.
6. Ziu.lt – turinio agregatorius, kuriame galima pasidalinti savo turiniu. Populiarumas nustatomas pagal socialinių tinklų rodiklius.
7. 2freehosting.com – nemokamas hostingas, kuris suteikia pasirinktą subdomeną. Prieš renkantis subdomeną siūlome pasižiūrėti visų DA ir rinktis iš aukščiausių.
8. Tumblr.com – viena iš populiariausių pasaulyje nemokamų mikroblogų, kuriame galima dalintis savo turiniu rankomis ir automatiškai (pavyzdžiui, publikuoti visas Instagram nuotraukas).
9. WordPress.com – populiariausia pasaulyje nemokamų blogų kūrimo platforma.
10. Blogas.lt – lietuviška blogų kūrimo platforma. Nors ir pilna reklamos, bet nuorodos vertinamos labai gerai.
11. Blogspot.com – populiari Google valdoma blogų kūrimo platforma.
12. Webdir24.lt – lietuviškas nuorodų katalogas
13. Blog.lrytas.lt – dar viena lietuviškų blogų kūrimo platforma.
14. Blogr.lt – lietuviška blogų kūrimo platforma. Netinka grynai SEO blogams, nes yra griežtai moderuojama.
15. Storify.com – įdomus įrankis, kur turinys kuriamas surenkant jį iš kitų resursų. Rekomenduojame nuorodą, kurią norite reklamuoti panaudoti Twitterio aprašyme, o prie šio įrankio jungtis būtent su Twitter. Taip gausite „dofollow“ nuorodą, nes tekste jau apribojimai…
16. Naujausi.lt – lietuviškas nuorodų katalogas, kuris pildomas kartu su turiniu – kai dedama nuoroda, parašomas specialus turinys tam tikruose teminiuose Naujausi.lt skyriuose.
17. 7-24.lt – lietuviškas nuorodų katalogas
18. Pranesimaispaudai.lt – čia galite publikuoti savo pranešimą spaudai arba įmonės naujieną nemokamai.
19. Feedburner.com – jei turite tinklaraštį, rekomenduojame naudoti būtent čią Google tarnybą RSS srautui. Jis taip pat yra talpinamas per Feedburner.com sąsają, tad blogo įrašuose esančios nuorodos dar kartą fiksuojamos.
20. ttop.lt – twitterio vartotojų iš Lietuvos sąrašas. Būtina turėti nuorodą savo Twitterio aprašyme.
21. katalogas.eu – nuorodų katalogas.
22. www.nuorodugidas.lt – nuorodų katalogas.
23. sett.com – turinio publikavimo platforma, kurioje galima publikuoti nors ir vieną straipsnį su nuoroda.
24. Zinomas.lt – nuorodų katalogas.
25. ecatalog.lt – nuorodų katalogas.
26. e-nuoroda.lt – nuorodų katalogas.
27. Nerandu.lt – nuorodų katalogas.
28. Atradau.lt – verslo informacijos puslapis. Jis skirtas įmonėms, tad čia galima dėti tik vieną nuorodą į savo verslo puslapį. Nepamirškite kuo išsamesnio įmonės veiklos aprašymo, nes tai kartu ir klientų paieškos vieta.
29. www.w1.lt – nuorodų katalogas.
30. www.nuorodos.xb.lt – nuorodų katalogas.
31. webdir.lt – nuorodų katalogas.
32. direktorija.lt – nuorodų katalogas.
33. www.addlink.lt – nuorodų katalogas.
34. nobad.eu yra straipsnių katalogas, o katalogas.nobad.eu – nuorodų katalogas.
35. 501.lt – nuorodų katalogas.
36. Pen.io – turinio publikavimo platforma.
37. Weebly.com – pasaulinė puslapių kūrimo platforma, kurioje nuorodos yra normalios (Wix to daryti neleidžia).
38. Strikingly.com – gražus įrankis savo vieno puslapio svetainei (one page website) ir blogui.
39. W2.lt – nuorodų katalogas.
40. Wc.lt – nemokamas hostingas iš Hostinger.lt, o tada susikuriame subdomeną su wc.lt ir kuriame blogą su turiniu.

Kažką praleidome? Pasidalinkite komentaruose, gal po kurio laiko straipsnio pavadinimas pasikeis į „50 nemokamų nuorodų“ 😉 Aišku, su laiku ne visos nuorodos bus veikiančios, tad priminkite sąrašą atnaujinti naujais „žaidėjais“.

Taip pat pasidalinkite šiuo straipsniu su visais, kas domisi SEO ir bando jį daryti patys.

Infografikas: kuo skiriasi SEO ir normalūs straipsniai

Kaip žadėjome, toliau pristatome savo sukurtus infografikus. Jau pristatėme infografiką apie tekstų skaitymą internete. Dabar atėjo laikas specifinei informacijai verslui ir rašytojams. Tikriausiai esate girdėję, kad SEO straipsniai „miršta“. Iš tiesų to labai norėtų Google, tačiau riba tarp SEO ir normalaus straipsnio yra labai plona. Tiesa, esminių skirtumų yra.

Jūsų dėmesiui, infografikas, kuriame reikia daug skaityti. Jame pateikti esminiai SEO ir normalių straipsnių skirtumai. Beje, šis infografikas buvo padarytas siekiant perteikti grafiškai vieną seniau rašytą straipsnį. Tai reiškia, kad bet kokia informacija, pasirodžiusi tekstiniu formatu, gali būti perkeliama į grafinį formatą. Aišku, sutrumpinta, tačiau pakankamai intraktyvi ir naudinga.

[stextbox id=“alert“ caption=“Pasidalink!“]Pasidalinkite šiuo infografiku su draugais socialiniuose tinkluose![/stextbox]

kuo skiriasi SEO straipsniai nuo normalių straipsnių