Tekstai puslapiams

Parduodantys tekstai: kaip juos rašyti

Klientai dažnai klausia – „ar rašote parduodančius tekstus?“ 9 iš 10 tokių klientų net nesuvokia, kas tai yra ir kaip tai turi atrodyti… Dėl to šio formato tekstai Lietuvoje yra itin komplikuoti parašyti. Pabandysime paprastai ir populiariai paaiškinti, kaip rašomi tie stebuklingi parduodantys tekstai.

Stebuklų nebūna – vien tik tekstas neparduoda!

Atleiskite už tiesmukumą, tačiau 2-3 Wordo puslapiai teksto (visas šis straipsnis telpa į 3 Wordo puslapius), atspausdinti ir pakišti potencialiam klientui po nosimi skaitymui, parduoti nieko nesugebės, nesvarbu, koks genijus juos rašė, kiek laiko gilinosi į siūlomo produkto ar paslaugos savybes. Taip pat nesvarbu, ar toks tekstas kainavo 25 ar 250 eurų – baltas lapas su juodomis raidėmis neturi jokių šansų kažką parduoti. Kodėl?

Interneto puslapių lankytojai nekenčia ilgų ir nuobodžių tekstų!

„Tai parašykite nenuobodų!” Sulauksite kandžių replikų iš kliento. Hmmm… Didelė dilema. Jei parašysite trumpą tekstą, veikiausiai pritrūksite erdvės pardavimams būdingiems momentams – susidomėjimui, emociniam užkabinimui, problemos konstatavimui, alternatyvių sprendimų sumenkinimui ir t.t. Jei parašysite ilgą tekstą – klientas primins, kad tokio nereikia ir niekas jo neskaitys… Bet juk internetas tuo ir nuostabus, kad ilgus tekstus galima sudėlioti taip, kad jie įtrauktų skaitytoją ir jis paskaitytų specialiai paruoštą informaciją. Kaip rasti tą aukso vidurį?

Prieš rašydami tekstą turėsite klientui paaiškinti savo reikalavimus. Reikalavimas Nr. 1 turėtų būti

Palikite būtent tokį teksto formatavimą, kuris buvo pateiktas dokumente!

Ne vienas tekstų kūrėjas buvo labai nusivylęs, kai klientas tiesiog „copypastino“ jo paruoštą tekstą į tekstinį redaktorių, iš jo į turinio valdymo sistemą, o puslapyje atsidūrė vientisas tekstas be jokių antraščių, paantraščių, sąrašų, pajuodinimų, citatų ir kitų teksto formatavimo gudrybių. Jeigu su parduodančiu tekstu padaroma lygiai tas pats, tai yra katastrofa. Jis praranda visas galias, nes vientiso teksto greičiausiai niekas nepaskaitys.

Pardavimo procesas internete vyksta, kai lankytojui skenuojant tekstą (jis jo neskaito, o skenuoja F raidės forma visą puslapį), jo dėmesį patraukia tam tikri taškai – tai gali būti iliustracijos ar teksto paryškinimai. Kad įsitikintumėte tuo paprasčiausiai paimkite bet kokį tekstą, įkelkite į Word dokumentą, pašalinkite visą formatavimą. Viduryje dokumento vieną žodį ar frazę paryškinkite, arba parašykite kažką neįprasto, pavyzdžiui, Aš esu barsukas, ir duokite paskaityti bet kuriam pažįstamam žmogui. Po 10 sekundžių nutraukite skaitymą ir paklauskite, į ką skaitytojas atkreipė dėmesį. 9 iš 10 skaičiusiųjų greičiausiai bus pastebėję tą išskirtą sakinį apie barsuką. Kodėl? Todėl, kad už jo užkliuvo akis, tada skaitytojas perskaitė visą frazę ir, pamatęs, kad ji nepasako nieko konkretaus apie šio teksto esmę, nusprendė paskaityti tą paragrafą, kuriame paryškinta frazė yra. Taip, nuo teksto vidurio, ne nuo pradžios.

Taip skaitoma internete, todėl panaikinus teksto formatavimą, skaitytojai tiesiog neužsikabina už tam tikrų vietų ir tekstą praleidžia pro akis. Lygiai taip pat, kaip studentas per sesiją 5 valandą ryto prieš egzaminą – žodžius mato, jų reikšmę supranta, o į vientisą sakinį suvesti negali…

Iliustracijos, vaizdo klipai ar geriau papildo pardavimų tekstą. Ypač, jei jie susiję, o ne bendriniai. Tai gali būti įvairūs grafikai, „pyragai“, kitų interneto puslapių ekrano nuotraukos ir t.t.

Jei jau formą išsiaiškinome, pereikime prie pačio turinio.

kaip parašyti parduodantį tekstąKaip rašyti parduodantį tekstą?

Pirmiausia reikia žinoti pardavimų tekstų esmę. Perskaitęs tokį tekstą, skaitytojas turi atlikti tekste nurodytus veiksmus. Jei jis juos atlieka, tekstas yra sėkmingas. Tie veiksmai gali būti labai įvairūs: įvesti el. pašto adresą, atsisiųsti kainoraštį PDF formatu, paskambinti vadybininkui ir užduoti žudantį klausimą – kiek man tai kainuos?, parašyti el. laišką su 5 žodžiais noriu, noriu, noriu, noriu, noriu laiško pavadinime, o pačiame laiške nurodyti prekę ar paslaugą. Tai vadinamieji kvietimai veikti (call to action). Jei tekste nieko nekviesite daryti, skaitytojas tiesiog nieko ir nedarys.

Kaip gražiau apipavidalinti tuos kvietimus veikti? Teks pasinaudoti teksto formatavimo galimybėmis, arba paprašyti puslapių kūrėjų pagalbos, nes gali prireikti didelio mygtuko „Pirk dabar!“, kontaktinės formos, el. pašto įvedimo lauko ir t.t.

Kai skaitytojas perskaito tekstą, kitas jo žingsnis yra pirkimas. Deja, pats pirkimo procesas nuo tekstų kūrėjų jau nebepriklauso. Jei jis nėra itin sklandžiai suorganizuotas – pardavimų nebus. Tada lengviausia apkaltinti tekstų rašytoją, neva jis neparašė parduodančio teksto – juk nepasipylė užsakymai, kaip iš gausybės rago…

Pardavimo formulę sugalvokite patys…

Užsienyje yra populiaru dalintis parduodančių tekstų formulėmis, kurios veikia. To čia nedarysime, nors apie pardavimų tekstų formules jau rašyta. Priežastis labai paprasta: kiekvienam klientui – po atskirą formulę.

Vienokia formulė taikytina logistikos įmonės paslaugoms, kitokia – moteriškiems rūbams, dar kitokia – greitiesiems kreditams. Negalima visko paruošti pagal vieną kurpalį, nes bus nenatūralu ir netikslinga.

Jei nesate dar girdėję apie tekstų rašymo formules, trumpai priminsime, kad tai yra savotiška teksto struktūra, kurios patogu laikytis aprašinėjant keletą produktų ar paslaugų. Pavyzdžiui, Problema>neefektyvūs problemos sprendimai>mūsų siūlomas efektyvus problemos sprendimas>kodėl mūsų sprendimas jums tinkamiausias>kodėl sprendimas efektyviausias rinkoje>kodėl verta į jį investuoti daugiau, nei į konkurentų>kvietimas pirkti>įsigijusių klientų atsiliepimai>specialus pasiūlymas/akcija, nuolaida>paskutinis kvietimas pirkti. Paminėjome gana ilgą formulę, bet ji tinkama ne visiems, todėl teks pasukti galvą, kaip išdėstyti tekstą, kad išlaikytumėte jo vientisą struktūrą ir pasiektumėte užsibrėžtą tikslą.

Parduodantys tekstai reikalauja ir keleto gudrybių, į kurias rekomenduojame atkreipti dėmesį:

  1. Užkabinanti ir gera antraštė teksto pradžioje reikalinga ne tik parduoti, bet ir parodyti skaitytojui, atėjusiam iš paieškos ar reklamos, kad jis papuolė būtent čia kur reikia. Jei vis dėl to ne čia – tuo geriau, nes nesuinteresuotas lankytojas naudos daug neduoda…
  2. Tekstas nukreipiamas link kliento, o ne link paslaugos teikėjo ar prekės pardavėjo. Tai reiškia, kad tekste turi būti daugiau Jūs, Jums, Jūsų, o ne Mes, Mums, Mūsų. Tekstas skirtas klientams pritraukti, o ne girtis pasiekimais. Tai galima daryti „Apie mus“ skiltyje, kuri vis dar rašoma, nors niekas labai neskaito…
  3. Tekste kreipiamasi į vieną žmogų. Juk prie ekrano vienu metu pardavimų tekstą skaito vienas žmogus, o ne šeima ar būrys draugų per vakarėlį sumaniusių paskaityti reklaminį tekstą… Bet labai atsargiai su familiarumais. TU vartoti galima tik kai pardavimo procesas primena „draugas-draugui“ santykius, kitais atvejais rekomenduojama vartoti JŪS.
  4. Geidžiamumo įspūdis tinka ne visur. Verslo paslaugas parduodančiame tekste nereikėtų labai įsijausti į tai, kaip „ši paslauga pakeis jūsų nykų gyvenimą“. Tai neprofesionalu. Verslas paslauga naudojasi iš išskaičiavimo, o ne vien dėl to, kad vadovas nori pasilengvinti sau gyvenimą. Be to greičiausiai į tokį pardavimų puslapį užeinama nusikopijuoti el. pašto adreso prieš siunčiant užklausimą 10 įmonių, teikiančių panašias paslaugas.
  5. Kalba parduodančiuose tekstuose turi būti paprasta ir aiški. Sudėtingi terminai ir sąvokos paprastam žmogui sukelia stresą, jis pradeda abejoti, ar tai iš tikrųjų, ko jam reikia. Sudėtingus terminus pasilikite informaciniams tekstams, skirtiems profesionalams. Pardavimų tekstus turi suprasti ir mokyklinio amžiaus jaunimas.

Beje, su pastaruoju teiginiu daugelis klientų nesutiktų. Gaila, bet, savęs susireikšminimas ir siekimas pasirodyti protingesniu už kitus pardavimams tikrai nepadeda.

Parduodantys tekstai parduoda, jie neskirti SEO, jie ne informacijos šaltiniai referatams rašyti, jie nėra pramoga.

„Parašykite parduodantį tekstą, kad Google gerai rastų“, – tai girdi ne vienas parduodančių tekstų kūrėjas. Jei klientas nori gauti trys-viename tekstą, kaip dabar yra įprasta, teks labai nusivilti. Nes greičiausiai tekstas bus informatyvus, draugiškas paieškoms, tačiau pardavimų funkciją atliks sunkokai. Čia tas pats, kas ir „noriu gerai, greitai ir pigiai“. Dvi sąlygas išpildyti dar galima, tačiau visų trijų – niekaip.

Prieš pradėdami rašyti, pasiaiškinkite, kaip veikia pardavimo procesas įmonėje. Galite net patys apsimesti potencialiu pirkėju. Nuo to priklauso pardavimų tekstų struktūra ir apimtis. Kam rašyti daug ir atsakinėti į visus skaitytojų klausimus dar prieš juos užduodant, jei klientas turi visą klientų aptarnavimo skyrių, kurie telefonu dieną naktį potencialiems klientams aiškina parduodamų prekių ar paslaugų naudą?..

Beje, pardavimų ir rinkodaros pagrindai čia būtini. Kitaip gausis rašinėlis „kodėl reikia pirkti šią paslaugą“, o ne parduodantis tekstas.

Ko skaitytojai pasigenda „Kontaktų“ skiltyje?

Užsakydami tekstus interneto puslapiams mūsų klientai beveik niekada neskaičiuoja skyrelio „Kontaktai“. Šis skyrius yra vienas iš svarbiausių visame puslapyje, bet kartu vienas iš skurdžiausių. Tekstų rašytojams čia darbo gal ir ne daug, tačiau yra keletas dalykų, ko skaitytojas nuolatos pasigenda „Kontaktų“ skiltyje.

  1. Darbo laikas. Ar galima skambinti po 18 val.? Įsivaizduokite, kad visą dieną dirbate darbe, kur asmeniniai reikalai netoleruojami. Vienintelis variantas yra susisiekti per pietų pertrauką, kai daugelis įmonių paprastai pietauja, arba po 17.30 valandos, kai daugelis įmonių jau būna užsidarę. Bet ne visos. Kitos dirba ir iki 18 valandos ar net 19 valandos. Kitų įmonių vadovai klientų skambučius priima ir iki 22 valandos mobiliuoju telefonu. Kodėl to neparašius. Vienas vienintelis sakinys pakeistų labai daug: „Jūsų skambučių laukiame nuo 8:00 iki 20:00 mobiliuoju telefonu“.
  2. Orientyrai. Kartais biuras būna įsikūręs atnaujintose įvairių gamyklų pastatuose. Tai automatiškai reiškia, kad bus kažkoks korpusas, kažkoks įėjimas, kuris nematomas iš gatvės. Galite įsidėti net Google Maps, tačiau jis rodys tik pastatą, bet ne konkretų įėjimą. Čia padeda keletas sakinių su orientyrais. Pavyzdžiui, „Įėjimas į mūsų biurą yra iš kiemo pusės, šalia autoserviso ir kavinės. Apačioje reikia paspausti ant domofono numerį 19. Biuras įsikūręs 3 aukšte“.
  3. Vadovas. Tai nėra būtina informacija, tačiau ji yra vieša. Ne visi žiūri Rekvizitų puslapyje įmonės informacinį profilį, todėl kontaktų srityje galima paminėti, kas yra vadovas. Ar duoti jo tiesioginius kontaktus, nusprendžia pats vadovas. Tokia praktika yra taikoma mažose įmonėse, kur vadovas dažniausiai dirba su pardavimais tiesiogiai.
  4. Automobilio parkavimas. Jei į jūsų įmonę klientai užsuka dažnai, greičiausiai jie atvyksta automobiliu. Nepakenks informacija iš karto apie netoliese esančias stovėjimo aikšteles, arba perspėjimas, kad šalia jūsų biuro nėra statymui skirtos vietos, arba ji yra mokama. Jei netoliese yra prekybos centras, paminėkite ir jį. Tai bus ir vienas iš vietos orientyrų, ir priminimas apie nemokamą stovėjimo aikštelę.
  5. Tikslūs kontaktai. Jei įmonė didelė, tikslūs tam tikrų skyrių kontaktai yra būtinybė. Maža įmonė valdoma paprasčiau, tad vienas administratorius gali susidoroti su nedideliu užklausų skaičiumi, tačiau, kai įmonė didelė ir žinoma, reikia kontaktus konkretizuoti. Lankytojas pageidautų matyti atskirai administracijos kontaktus, taip pat atskirai reklamos ar rinkodaros skyriaus kontaktus. Pardavimų skyrius taip pat turėtų skelbtis atskirai, nes visos šios trys grandys yra labai svarbios komunikuojant su įvairiais klientais ir partneriais. Pageidautina pateikti ir skundų kontaktus, kad nepatenkinti klientai nerašytų apie savo problemas visiems iš eilės. Klientų aptarnavimo skyrius turi ne visos įmonės, todėl patartina bent el. pašto adresą skundai@jusuimone.lt.

Lankytojus nervina užklausų formos, tačiau čia jau yra daugiau įpročio reikalas ir dizaino bei UX problema. Dažnas atvejis, kai ir forma ir kontaktai yra pateikiami šalia.

Jei surašytume viską, ką čia paminėjome, „Kontaktų“ puslapis atrodytų ne toks tuščias, kaip dabar yra įprasta matyti. Jei jis ne toks tuščias, tai ir Google atitinkamai jį vertina (geriau). Pasižiūrėkite į savo kontaktų puslapius. Ar juose tikrai nieko netrūksta?

Infografikas: esminiai teksto formatavimo būdai

Rašytojai žino, kad gražiai formatuotas tekstas yra nenuobodus, net jei ir yra ilgas. Deja, ne visi užsakovai tai žino. Be to daug kam neaiškus terminas „teksto formatavimas“. Pabandysime priminti esminius teksto formatavimo būdus mūsų neseniai sukurtame infografike (jau esame sukūrę infografiką apie skaitymą internete, o taip pat ir infografiką apie SEO ir normalius straipsnius). Šis infografikas buvo sukurtas naudojantis nemokamu įrankiu Canva.com.

Pasidalinam?

infografikas: kaip formatuoti tekstą

Infografikas: kaip skaitomas tekstas internete

Kažkada pažadėjome, kad sukursime infografiką. Užbėgame įvykiams už akių. Sukūrėme jų net keletą ir su malonumu paskelbsime.

Infografikas buvo sukurtas naudojantis Infogr.am nemokamu įrankiu, todėl jo kokybė neprilygsta profesionalaus dizainerio sukurtiems infografikams.

Pasidalinkite juo su draugais ir kolegomis socialiniuose tinkluose. Lietuviškų infografikų nėra daug, todėl tikimės, kad jis sulauks atitinkamo dėmesio.

infografikas: kaip skaitomas tekstas internete

Skaitymas internete

5 faktai apie tekstus ir skaitymą internete

  1. Tekstas internete skaitomas 25% lėčiau, nei ant popieriaus;
    Vidutiniškai interneto tekstą lankytojas skaito 15 sekundžių. Per 1 minutę žmogus vidutiniškai perskaito apie 250 žodžių, tad optimaliausias teksto kiekis yra 62,5 žodžio – tiek galime perskaityti per 15 sekundžių.
  2. Kaip žinote, tinklalapių lankytojai teksto neskaito, o skenuoja tol, kol už akių užkliūna tam tikros detalės – pajuodinti, kitaip paryškinti žodžiai, nuorodos, iliustracijos, sąrašai ir kiti teksto objektai.
  3. 2,6 sekundės – tiek užtrunkame, kol apsisprendžiame, ar verta kažką skaityti interneto puslapyje, ar ne. Jei per tas 2,6 sekundės mūsų dėmesio nepatraukia tekste esantys žodžiai ar objektai, greičiausiai puslapį užveriame arba einame į kitą.
  4. 200 pikselių – būtent tiek paskui skaitomą tekstą seka mūsų vedamas kursorius (pelytė). Kai žmogus skaito tekstą internete, paskui akis eina kursorius, bet jis seka tik 200 pikselių nuo krašto. Toliau akis seka viena pati. jei tekstas yra labai platus, padidėja šansai, kad skaitytojas pames tą vietą, kur skaitė.
  5. Skaitytojai internete atverčia vidutiniškai 60% straipsnio arba 1000 pikselių nuo straipsnio pradžios. 100% tekstų yra pamatoma (pamatoma nereiškia, kad perskaitoma. Skaitymas priklauso nuo skaitytoją sudominusių objektų tekste) tik tuo atveju, jei tekste yra iliustracija arba video.

Papildomas faktas

Mes skaitome F forma

Tekstas internete yra skaitomas F forma – iš kairės pusės viršaus žvilgsnis pirmiausiai krypsta per visą puslapį iki galo horizontaliai, tada grįžta atgal ir leidžiasi iki ekrano apačios. Viduryje vėl iš kairės eina link puslapio krašto, bet ne iki galo. Po to žemiau eina tik iki puslapio vidurio. Akių sustojimo kraštuose rekomenduojama išdėstyti tam tikrus teksto objektus, kad skaitytojas į juos atkreiptų dėmesį ir tekstą skaitytų nuodugniau. Šis faktas yra paremtas daugybės akių judėjimo tyrimų duomenimis.

Paslaugų aprašymai – ar visada reikia nertis iš kailio

paslaugų aprašymaiViena iš rimčiausių užduočių komercinių tekstų rašytojui yra paslaugos aprašymas. Ne dėl to, kad jis pats tos paslaugos neteikia ir neišmano visokių niuansų, o dėl to, kad skiriasi kliento įsivaizdavimas, kas šiame tekste turėtų būti. Šis straipsnis skirtas tiek rašytojams, tiek klientams, norintiems apsispręsti, kaip turi būti aprašomos jų paslaugos.

Paslaugų aprašymus skaito vienetai

Deja, tai tiesa. Paslaugų aprašymą nuo pradžios iki galo skaito labai mažai žmonių. Priežastys kelios:

  1. NEĮDOMU!
  2. Standartinius „pliurpalas“, nurašytas nuo konkurentų „rinkos lyderių“, nieko originalaus.
  3. Nėra laiko skaityti, nes užsukome pasižiūrėti kainų.
  4. Aprašymas per skurdus, nėra jokių naudingų detalių, kurių nežinotume.
  5. Aprašymas per ilgas, daug teksto, pavargau skaitydamas jau pirmąją pastraipą.
  6. Viską žinau apie tą paslaugą – nustebinkit. Nenustebinsit? Tada pereikim prie kontaktų – tiesiai su vadybininkais pakalbėsiu.
  7. Oi, ne čia papuoliau…

Galima dar keletą priežasčių sugalvoti, tačiau jos bus paremtos pačia pirmaja ir svarbiausia priežastimi – NEĮDOMU. Tai kaip įdomiai parašyti apie tą paslaugą, kad skaitytų tą tekstą jau ne vienetai, o dvejetai, ar trejetai? Yra keletas būdų.

Paslaugos aprašymo dydis ir forma

Paslaugos aprašymo dydis priklauso nuo to puslapio tikslo. Ką norite, kad potencialus klientas, užėjęs į šį puslapį iš paieškos ar tiesioginės reklamos, darytų?

Jei paslaugos aprašymo tikslas yra susisiekti tiesiogiai ir klausti visko apie paslaugą gyvai, tai aprašymo paprastai net nereikia – pakanka paminėti, kad „mes teikiame tokią paslaugą. Dėl smulkmenų ir kainų skambinkite arba rašykite el. paštu vadybininkui Jonui.“ Ir viskas. Burti iš kavos tirščių čia niekam nereikalinga, nes tarp tų 200 žodžių teksto (tokį liepė parašyti SEO konsultantai) pasimes svarbiausia mintis – „paskambink, ir mes tau tą paslaugą parduosime tiesiogiai“.

Jei aprašymo tikslas yra mokyti ir supažindinti su paslauga, kuri yra menkai žinoma, sudėtinga ar labai specifinė, reikalingas enciklopedinio stiliaus straipsnis 1-2 puslapių apimties, kad jį atsispausdinus galima būtų naudoti vietoj konspekto.

Jei paslaugos aprašymas turi užbėgti klientams už akių ir atsakyti į klausimus, kuriuos jie būtinai paklaus skambindami telefonu, tai čia reiktų susimąstyti ne tik apie apimtį, bet ir apie formą. Apimtis bus akivaizdžiai didesnė, nei 1 Word puslapis (400 žodžių), o šalia pristatymo reikės pateikti ir trumpą DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai), ir papildomos enciklopedinės informacijos, ir net tam tikrų grafikų ar video. Kai klientas perskaitys tą tekstą, jam klausimų kils mažiau ir vadybininkams teks atsakinėti tik į suktus klausimus, arba į naivius, nes kažkas atmestinai skaitė ir ne viską suprato…

Paslaugos aprašymas gali turėti tikslą parduoti internetu nesikišant vadybininkui. Čia prireiks 200-400 ar net daugoiau žodžių įtikinančio teksto su visais privalumais ir trūkumais, galimais klientų atsiliepimais, problemos sprendimo išaiškinimu ir dideliu mygtuku „Užsisakyk dabar!“, kurį paspaudęs lankytojas nukreipiamas tiesiai į mokėjimų puslapį.

Girtis ar nesigirti?

Šis klausimas neramina tiek klientus, tiek rašytojus. Dažnai čia atsiranda priešprieša ir konfliktas. Klientas pageidauja girti save, o rašytojas stengiasi išlikti kuo objektyvesnis. Būna ir atvirkščiai – pasireiškia lietuviškas kuklumas ten, kur tikrai to nereikia, nes apie kai kuriuos pasiekimus reikia trimituoti ne tik lietuviškai bet ir dar 5 kalbomis papildomai.

Girtis galima subtiliai, galima ir tiesiogiai. Subtilus gyrimasis yra įgyvendintų darbų pavyzdžiai, garsūs partneriai, klientai, užsakovai, dalyvavimas įvairiuose renginiuose, rėmimas ir t.t. Tiesioginis gyrimasis – tai hiperbolizuota informacija apie save. „Paslaugą atliekame profesionaliai“ – o ar yra kas tai atlieka mėgėjiškai ir apie tai giriasi? Visi jūs profesionalai ir specialistai, nors klientai ir skundžiasi paskui… „Šioje srityje dirbame jau 10 metų“ – jei 10 metų banke nešiojai popierius nuo vieno stalo prie kito, tai jau save gali vadinti bankininku? Kai kurie specialistai per metus įgauna tiek patirties, kiek kai kurie nesurenka net per 20 metų, nors „matė ir šilto ir šalto…“. Tokioms frazės yra tuščia informacija protingam klientui. Naiviam klientui tai gal ir suveiks, tačiau tiek protingas, tiek naivus pinigus mokės už suteiktą paslaugą ir rezultatą.

Girti gali kiti. Tam reikalingi atsiliepimai, bet tik tikri. Jau reiktų baigti kurti atsiliepimus, kurių paskui klientas net savo partneriams nesiunčia suderinimui – sudeda į puslapį ir tiek. Rekomendacijos iš gyvų žmonių yra pati veiksmingiausia reklama, todėl reiktų pasistengti, kad girtų gyvi ir žinomi žmonės, o ne Petras iš Palangos, Ana iš Šalčininkų ir Erikas iš Joniškio raj.

Dažniausiai tos pagyros yra skirtos net ne potencialiems klientams, o esamiems konkurentams, kurie yra bene aktyviausi užsakovo puslapio lankytojai…

Paslaugos kaina – opiausia problema

„Nenoriu rašyti kainos viešai, nes konkurentai nukopijuos ir padarys tokią pačią“, – sako lietuvis verslininkas formuluodamas užduotį rašytojui, rašančiam jo paslaugų aprašymus. Juokaujate? Konkurentai jūsų kainas jau seniai žino. Tas įkyrus klientas Petras, kuris skambino gal 5 kartus ir taip ir nieko neužsakė buvo jūsų konkurentų vadybininkas. Jis taip apskambino ir kitus konkurentus ir taip gavo visų kainas palyginimui.

Ar pagalvojate, kiek žmonių užeina į paslaugos aprašymą, neranda kainų ir eina jų ieškoti kitur? Duokite bent užuominą, bet kažkokį pavyzdinį įkainį, net jei kainas reikia derinti pagal projekto ir darbų apimtį. Pateikite vidutinę projekto kainą ir surašykite, kokie darbai jį sudaro. Bet kokie konkretūs skaičiai, net jei ir neatitinka realybės, skaitytoją užkabina. Juk galite nutylėti kai kurias kainas, visų nepasakyti, jei jau taip baiminatės konkurentų. Matyt yra dėl ko bijoti…

Kontaktai tekste

Žmonės yra tinginiai ir žiopliai. Ne visi, aišku, bet kartais pasitaiko tokių, kurie užsuka į puslapį ir nemato kitų puslapių. Ypač kainų. Jei jau nemato skyrelio „Kainos“, tai kur garantija, kad mato skyrelį „Kontaktai“?.. Dėl to reiktų paslaugų aprašymuose pateikti konkrečius kontaktus, arba bendrus – kad tik tam tinginiui lankytojui nereiktų niekur daugiau vaikščioti po puslapį. Kontaktinė forma irgi neblogai, tačiau ne visais atvejais.

Dėl to tekste reiktų paminėti, kad susisiektų dabar tokiais kontaktais. Net jei telefono numeris šviečia ir mirga puslapio viršuje.

Tonas ir terminologija

Paslaugos aprašymus skaito skirtingi žmonės. Vieni jų turi humoro jausmą, kiti yra niurzgos ir pedantai, treti viską mato per neigiamus arba rožinius akinius. Neteiskime jų – jie sumokės mums pinigus už paslaugą. Dėl to, kad aprašymus skaito visiškai skirtingi žmonės, reiktų kaip įmanoma neutraliau parašyti ir paslaugos aprašymą. Be humoro ir išsidirbinėjimų.

Terminų daug vartoti nereikėtų. Tarptautiniai žodžiai tekste parodo, kad rašytojas labai daug žodžių moka, gal net kiek arogantiškas, „pasikėlęs“. Jūsų potencialūs klientai, kurie tų žodžių nesupranta, pasijus neverti gauti tokią paslaugą. Bet juk kiekvienas jų yra vertas!

Nežeminkite savo lankytojų-skaitytojų. Neleiskite jiems pasijausti žemesniais, kvailesniais, kurie nė velnio nesupranta apie jūsų verslą ir pasaulį. Tai jums to kliento reikia, o ne jam jūsų. Jei nepatiks pas jus, tą pačią paslaugą jis gaus iš konkurento, nesvarbu, kad mokėti teks daugiau. Mokėdamas už paslaugą, klientas priedą sumokės ir už atitinkamą požiūrį į jį ir rodoma dėmesį.

Paslaugos aprašyme galima kreiptis į klientą. Bet tik į vieną, nes skaito tai vienas žmogus prie vieno ekrano, o ne 70 klientų prie vieno kompiuterio. Į vieną žmogų orientuokite visą kreipimąsi ir fokusuokite dėmesį. Mandagus kreipinys Jūs, vietoj Tu – pagal situaciją ir tikslinę auditoriją. Jei paslauga jaunimui, šalin formalumus. Jei tai B2B paslauga, rodykite deramą pagarbą ir vartokite Jūs, net jei ir turite omenyje vieną klientą.

Nepamirškite tinkamai suformatuoti teksto, ypač, jei jis yra ilgas. Apie tai – kitame straipsnyje.

Tikiuosi, kad radote įdomių patarimų 🙂 ir jais pasinaudosite tiek rašydami, tiek užsakydami savo puslapiui paslaugų aprašymus.