Noriu pasidalinti savo pamąstymais ir įžvalgomis, kaip 2025 metais seksis Dirbtiniam Intelektui dirbti su mūsų tekstais. Ne pasauliniu lygiu, o Lietuvos. Iš karto galiu užbėgti daugeliui išvadų už akių – DI tikrai seksis gerai, žmonėms – ne visada… Gal net per daug gerai per tokį trumpą laiko tarpą.
Taigi, pradėkime.
ChatGPT 5 atnaujinimas
Kalbama, kad OpenAI kuriama ChatGPT programa 2025 metais turėtų būti „paaukštinta“. ChatGPT 5 versija turėtų pasirodyti 2025 metais. Kol kas apie atnaujinimus žinoma nedaug, tačiau spėliojama, kad šis modelis turėtų būti bent kelis kartus galingesnis ir protingesnis už dabartinę 4 versiją ir jos variantus.
Ką tai reiškia tekstų rašymui? Tai reiškia geresnės kokybės tekstus, geriau ir sparčiau vykdomas duomenų analizes ir skaičiavimus, geresnį komandų „promtų“ skaitymą ir supratimą. Ar tada jau ChatGPT nebedarys klaidų? Ne, šis bruožas šiame etape vis dar liks, todėl informaciją tikrinti reikės rankiniu būdu. Nors dalis problemos tikrai bus sprendžiama.
Apie kokią problemą kalbame? Tai pagrindinis DI trūkumas, kuris vis dar daro mus, žmones, pranašesniais. Tai šaltinių prioritetavimas.
DI turėtų pradėti mokytis atskirti grūdus nuo pelų
Baisiai „mandrą“ žodį čia parašiau – prioritetavimas. Paaiškinsiu, ką turiu omenyje.
2024 metais viena iš ChatGPT 4 versijų gavo naują funkciją – paiešką internete. Pasaulis sudūzgė – viskas, Google ateina galas!.. Dabar ChatGPT tikrai pakeis paiešką. Po kokios savaitės paaiškėjo, kad tikrai niekas nieko nepakeis, nes Dirbtinis Intelektas nemoka vieno svarbaus dalyko, kuo taip didžiuojasi Google – atskirti, kurie informacijos šaltiniai yra tikrai patikimi, o kurie ne.
Tai ne ekspertų iš užsienio nuomonė, o grynai mūsų patirtis. Rašydami straipsnius pastebėjome, kad DI pateikiami šaltiniai kažkokie nelabai žinomi. Peržiūrėjome juos ir paaiškėjo, kad apie pusė šaltinių yra paprasti SEO straipsniai, kuriuos irgi greičiausiai rašė DI. Padarykite nedidelį eksperimentą. Kai parašysite straipsnį medicinine tematika, paprašykite DI pateikti tikslius šaltinius su nuorodomis. Pamatysite nemažai įdomių dalykų.
Taip nutiko dėl to, kad kai kurie informaciniai puslapiai yra mokami. Negalima pykti, informacija irgi yra verslas, tad nieko nuostabaus, kad prašoma skaitytojų susimokėti už metines prenumeratas. Dėl šios priežasties viešai prieinama ne visa informacija, o tik dalis. Kai ChatGPT robotas nuskenuoja tik santrauką, o ne visą mokslinį tyrimą, jis gali ne visiškai teisingai suprasti esmę. Taip pat atsiranda puslapių, kurie uždraudžia skenuoti ChatGPT ar kitiems DI įrankiams savo tekstus. Taip tikrai rimtą ir kokybišką informaciją pakeičia gana neaukšto lygio SEO straipsniai, publikuoti įvairiuose tinklaraščiuose ir SEO straipsnių kataloguose.
Labai tikėtina, kad 2025 metais DI turės nemažai darbo bandydamas atskirti grūdus nuo pelų ir pateikti tikrai gerus ir žinomus šaltinius.
2025-jų etikos problema: kaip rašyti tekstus autoriui apie tai net nežinant
Įsivaizduokite, esate Lietuvos Hemingvėjus – rašytojas su didžiuliu talentu. Jus visi skaito, gėrisi jūsų asmeniniu stiliumi, iškalba, minčių dėstymo eiga, šauniu žodynu. Jūs publikuojate savo rašinius didžiuosiuose Lietuvos naujienų portaluose, jus kviečia į konferencijas pasisakyti viena ar kita tema, filmuoja televizija, kviečiasi į radijo laidas ar internetines tinklalaides. Esate tikra žvaigždė ne dėl išvaizdos ar dainų, pasiekimų sporte, bet dėl to, ką rašote.
Staiga pastebite, kad pradėjote rašyti kur kas daugiau. Jūsų stiliumi rašomi reklaminiai tekstai, įvairūs straipsniai, gal net pseudo literatūriniai kūriniai, bet nepamenate, kad kažkas tuos tekstus būtų užsakęs, o juo labiau, sumokėjęs autorinį honorarą.
Pasirodo, kažkas paėmė keletą jūsų tekstų iš viešai prieinamų šaltinių, davė išanalizuoti ChatGPT, Claude AI, Gemini, ar kuriam kitam DI įrankiui, ir tuo pačiu stiliumi liepė parašyti tekstus. Kai kuriuos iš jų sunku atskirti, ar čia rašė žmogus, ar DI. Tokį eksperimentą 2024 metais atliko Lietuvos rašymo mylėtojai.
Tiesa, jie bandė išsiaiškinti, ar DI gali rašyti kaip žmogus, tačiau paaiškėjo, kad kopijuoti tikrus rašytojus DI gali tiesiog puikiai. Net patys rašytojai nesugebėjo atskirti, kuriuos tekstus rašė DI, o kuriuos žmogus.
Čia prasideda didelė etikos problema – kaip atskirti, ar tikrai pats autorius rašė tekstus? O gal jis tik davė atitinkamą užduotį DI? O gal jis tą užduotį davė pačiam autoriui net nežinant?
Jei seniau problema buvo tekstų kopijavimas be leidimo, tai dabar ta problema tapo dar baisesnė – stiliaus kopijavimas be leidimo.
Kiekvienas rašytojas turi savo asmeninį stilių, kuriuo didžiuojasi ir dėl kurio yra žinomas. Dabar tuo stiliumi gali pasinaudoti bet kas. Be jokių skrupulų. Norite straipsnio Algio Ramanausko kandžiuoju stiliumi? Prašom. Norite parašyti straipsnį „Pietinia kronikos“ herojų kalba? Be problemų. O gal pageidaujate apsimesti Alfredu Bumblausku rašydami apie keistai sudėliotus istorinius faktus? Pala pala, bet čia bus dar daugiau problemų… Problema yra kritiškai mąstantiems skaitytojams, bet ne plačiosioms masėms, o tuo labiau DI įrankiams.
Su ja kažkaip reikės tvarkytis, ir 2025 metais viskas tik prasidės. Tai nebus vienerių metų iššūkis…
DI mokysis lietuvių kalbos. Ar tikrai?
Pasvarstykime skaičiais. Bet prieš tai atsakykite į klausimą: ar žinote kur kalbama tokiomis kalbomis: šona, kirundi, lingala, xhosa, tigrinja? Tai įvairių Afrikos tautų kalbos. Beje, labai mažos, nes jomis kalba vos 10-12 milijonų žmonių. O kiek žmonių kalba lietuvių kalba? 3-4 milijonai? Čia prasideda didžioji problema. Įvairioms pasaulinio lygio technologijų bendrovėms lietuvių kalba yra tokia mažytė, kad jos tikrai neinvestuos nė dolerio, kad vartotojams iš mūsų regiono pateiktų savo paslaugas mūsų baisiai gražia ir archaiška kalba. Geriau jau xhosa ar šona – ten bent 10 milijonų potencialių vartotojų yra. Kur čia tie mūsų 3 milijonai?..
Sprendimas – DI kalbų mokymasis. DI įrankiai turi dvigubą motyvaciją mokytis lietuvių kalbos kur kas uoliau, nei dabar. Viena priežastis yra ta, kad lietuviai irgi nori naudotis DI įrankiais, o kita – didelės kompanijos gali panorėti pirkti tam tikrus kalbų modulius ir panaudoti teikiant tam tikras paslaugas. Kodėl taip manome? Pasidomėkite dar, ką pažadėjo sukurti žinoma Lietuvos bendrovė Tildė, už laimėtus 250 000 eurų… Bėda ta, kad Tildės įrankiai visada buvo mokami, tad tai tik verslas, nieko asmeniško…
2025 metais lietuviški tekstai tikrai tobulės, tik neaišku, kiek už tai reikės susimokėti.
Kam skaityti knygas? Jas juk perskaitys ChatGPT!..
Pasidalinsiu ir asmenine patirtimi. 10 klasės lietuvių literatūros sąraše yra tokia šauni knyga – Homero „Iliada“. Taip, ta pati apie Trojos karą. Mano dešimtokas, pamatęs linksmąjį hegzametrą ir 500 puslapių knygą pasišiaušė taip, kaip nė vienas ežys lapę pamatęs nesugebėtų… Supratęs, kad vien filmo „Troja“ su Bradu Pittu pasižiūrėti nepakaks, sugalvojo geresnį variantą. Susirado internete nemokamą PDF versiją, „sušėrė“ ją ChatGPT, kuris surašė jam puikią santrauką, pristatė pagrindinius veikėjus, paaiškino viską apie Senovės Graikijos dievų panteoną. Vietoj 500 puslapių eiliuoto teksto liko tik 5 Wordo puslapiai santraukos, kurią įdėmiai perskaitė skaitytos knygos atsiskaitymo išvakarėse ir buvo labai patenkintas. Ne, 10 negavo, bet ir ne 4. Užtai laiko sutaupė labai nemažai. Ir streso nepatyrė. Reikia pripažinti, kad ir po Antikinės literatūros studijų, kurioms dirigavo geriausi VU Filologijos fakulteto profesoriai, šis kūrinys ir pačiam iki šiol kelia daug streso. Ko norėti iš nekantriosios Z kartos atstovų?
Šis pavyzdys rodo labai didelės bėdos pradžią. Teksto suvokimas perduodamas į ChatGPT rankas. Vaikai net nesistengs skaityti ilgų knygų ir suprasti, ką jose rašo, ką autorius nori pasakyti, kokias problemas iškelti. Knygos bus skaitomos ChatGPT pagalba, kai perkaitoma tik santrauka ar tam tikro skyriaus analizė. Toks mokymosi būdas sukurs dar didesnę problemą. Kai neskaitai, žodynas skurdus, o minčių dėstymas – padrikas. Rašyti literatūrą galės vis mažiau ir mažiau jaunų žmonių. Ne, nesijaudinkite, be literatūros neliksime. Ją parašys ChatGPT. Reikės tik duoti idėją, parengti siužeto linijas, nustatyti rašymo stilių, pristatyti veikėjų charakterius ir viskas – romanas parašytas per pora valandų.
Jauni žmonės, užaugę su ChatGPT literatūros klasikos santraukomis tiesiog nesugebės rašyti ir pagalbos kreipsis į DI.
Bet lazda turi du galus…
DI – puikiausias mokytojas
Įsivaizduokite, kaip šaunu mokytis, kai mokytojas kalba tik su tavimi vienu. Ir visais dalykais, kokių tik užsigeidi. Nesvarbu, ar mokaisi amebos sandarą, ar cheminių elementų elektrolizę, ar Napaleono žygius Rytų Europoje. Mokytojui gali užduoti galybę klausimų ir jis tau atsakys. Nebūtinai raštu, juk galima ir balsu. Nors ChatGPT lietuviškas balsas kol kas su gana baisiu akcentu, tikėtina, kad 2025 metais ši problemėlė bus išspręsta ir su juo kalbėsime labai natūraliai.
Liks tik išsirinkti temą ir sritį, kurioje norite mokytis, net jei studijas baigėte jau seniai. Čia reiktų prisiminti terminą – mikromokymasis (microlearning). Tą jau darome ir dabar. Juk daugume esame bent pabandę Duolingo programėlę… Principas panašus – keli žodžiai per dieną, kelios sąvokos, keli pakartojimai. Už tai duodami taškai, motyvuojama nepraleisti nė dienos.
ChatGPT lengvai nukonkuruotų 90 proc. gyvų mokytojų, kurie dabar susiduria su košmariškomis darbo sąlygomis, kai nėra vadovėlių, neaiški mokymo programa ir vaikai visiškai neklauso…
Lieka tik tikėtis, kad likusieji 10 proc. mokytojų sugalvotų, kaip panaudoti ChatGPT galimybes savo dėstomose pamokose. Bet gal iš lietuviškos mokslinės fantastikos srities grįžkime į realybę?..
Mokytis su ChatGPT yra tikrai smagu. Tą ir pats darau kiekvieną dieną. Sužinau labai daug naudingų dalykų, jei tik manau, kad jų gali prireikti realiai. ChatGPT neišmokys manęs teisingai sujungti katilinės vamzdžių, ar išpjauti iš metalo lakšto tam tikros formos, tačiau tokie dalykai kaip rinkodara, reklama, duomenų analizė, finansų valdymas, maisto gaminimas ar tekstų rašymas – tikrai įveikiamas iššūkis.
Visi tekstai bus rašomi su DI pagalba
Klientai, užsakydami tekstus savo puslapiui ar turinio rinkodaros kampanijai, dabar klausia – tekstą rašys žmogus ar DI? Jei DI, tai nereikia… Mieli tekstų užsakovai, turime jums liūdną žinią. 2025 metais VISI komerciniai tekstai bus rašomi DI pagalba. Be išimties. Net jei visą tekstą klaviatūra surinks profesionalus tekstų rašytojas ar žurnalistas, jis be DI pagalbos tikrai neapsieis. Reikalauti, kad rašydamas nesinaudotų DI – beprasmiška. Nė vienas tekstų rašytojas nerašys mašinėle, kai šalia padėtas kompiuteris. Nebent jam bus už tai mokama – rašyk mašinėle, transliuok nuotoliu, o mes tau mokėsime, nes mums labai patinka tavo grimasos, kai padarai klaidą ir reikia tekstą iš naujo perrinkti, taip pat tas seksualus klaviatūros pokšėjimas… Panašu į „OnlyFans“, tačiau gal kažkas ir susigundys tokia praktika. Tiesiog negalima ūkininkui sakyti, kad ark žemę žagrele ir užmiršk tą John Deere traktorių už pusę milijono eurų. ChatGPT yra toks pat įrankis tekstų rašytojui, kaip kažkada buvo kompiuteris, o vėliau ir internetas su visu informacijos lobynu. Tiesiog nebegalime grįžti į viduramžius. Dirbame šiuolaikiškai ir efektyviai, o ChatGPT atveria daugybę naujų galimybių. Jums tiesiog bus nebeįperkamas rankinis darbas…
Ar mes tikrai tekstų RAŠYTOJAI?
2025 metais turėsime galutinai atsakyti klausimą: ar mes dar galime save vadinti tekstų rašytojais? Gal žodis „rašytojas“ – per garsi frazė? Jei jau parašome tris sakinius į ChatGPT komandos eilutę, ar galime save vadinti rašytojais? Juk dabar mūsų darbo specifika visiškai pasikeitė. Mes parašome komandas (promtus), sudedame tekstą į redaktorių, paredaguojame, pakeičiame keletą žodžių, sutvarkome formatavimą ir atiduodame užsakovui.
Gal reiktų pergalvoti savo profesijos pavadinimą? Kokie variantai?
- Skaitmeninių tekstų redaktorius;
- Tekstų kompiliuotojas;
- Tekstų koordinatorius;
- Promtuotojas;
- Redaktorius-formatuotojas;
- Text-pusheris (kaip Pixel-pusheris dizainerių tarpe).
Nebesugalvojau daugiau, tai paprašiau Google Gemini pagalbos. DI siūlo tokius žmones vadinti:
- DI tekstų inžinierius;
- DI turinio kūrėjas;
- DI komunikacijos specialistas;
- Teksto dizaineris;
- Turinio architektas;
- Semantinės komunikacijos specialistas;
- DI kalbos modelių programuotojas.
Matyt, 2025 metais kai kurias šia „specialybes“ jau pamatysime el. laiškų parašuose ar net vizitinėse kortelėse.
Blogiausia tai, kad šių specialybių pavadinimuose žodis „rašytojas“ po truputį išnyks. Juk negalime vadintis direktoriais, kai dirbame paprasčiausiais tvarkytojais. Tokį korporatyvinį humorą tikrai ne visi supras.
Bet norėtųsi pabaigti optimistine gaidele.
Dirbtinis Intelektas yra multifunkcinis įrankis su neišsemiamomis galimybėmis (paklauskite, kaip dabar jaučiasi bokso mėgėjai po paskutinės T. Fury ir A. Usiko kovos, kai buvo pristatytas naujausias DI bokso teisėjas… Tysonas Fury tikrai nevyniojo žodžių į vatą 😉). Ir tik nuo mūsų priklauso, kaip jį išnaudosime savo tikslams. Nesugebėsime panaudoti bent pusės DI galimybių – iškrisime iš rinkos. Liks tik tie, kurie norės mokytis, eksperimentuos ir bandys sukurti kažką naujo, įdomaus. Kokybė vis gerės su metais, tačiau niekada nepamirškime – Dirbtinis Intelektas daro tai, ką jam liepia žmogus. Net jei žmogus ir ne pats protingiausias padaras…
Parašykite komentarą