SEO straipsnių rašymo klaidos

Pažįstama situacija? Pabandykime paanalizuoti SEO straipsnių rašymo specifiką ir užbėgti už akių dažnai daromoms klaidoms.

Nebepostringausime apie rašymą su DI įrankiais ar be jų. Čia kiekvieno rašytojo pasirinkimo reikalas. Su ChatGPT tokį straipsnį rašysite 5 kartus trumpiau, tiesa, ir pinigų už jį gausite mažiau. Jei išmanote aprašomą temą, viskas bus kur kas paprasčiau. Jei ne, visada yra Google, tad informaciją galėsite pasigūglinti (beje, šiam žodžiui VLKK neseniai uždegė žalią šviesą, tad jį galime rašyti be kabučių ar pasviro teksto).

Taigi, pagrindinės klaidos.

SEO straipsnių antraštės – nuobodžios

Ar pastebėjote, kad SEO straipsnių antraštės – nuobodybių nuobodybė su nuobodžiukais? Jokio išradingumo. Jokios intrigos. Taip yra dėl vienos priežasties – pavadinime turėtų būti raktinis žodis ir pageidautina tikslus. Kai raktinis žodis yra vardininko linksniu, jo panaudojimo galimybės yra gana siauros. Taip ir atsiranda:

Buhalterinės apskaitos paslaugos Vilniuje: ką reikėtų žinoti

O galėtų būti:

Kaip nenuvaryti savo verslo į bankrotą – tegul jūsų buhalteris pasiaiškina!

Ar matote skirtumą? Antrasis pavadinimas žaismingesnis, patraukia dėmesį, nes jame yra bauginantis žodis „bankrotas“. Kitas žodis „pasiaiškina“ irgi prikausto dėmesį, nes kas čia ką turi aiškinti, ko patys nežinojom?.. 😉

Iš SEO pusės su antruoju pavadinimu viskas tvarkoje, nes Google supranta, kad straipsnis turėtų būti apie verslą, buhalteriją, finansinius iššūkius. Kaip ir pirmasis pavadinimas.

Jei jau naujienų portalams nesvetimi clickbaitiniai pavadinimai, tai kodėl jų reiktų atsisakyti rašant paprastus SEO straipsnius?

Aišku, sugalvoti tokias antraštes nėra paprasta. Bet ChatGPT čia gali labai pagelbėti. Paprašykite pateikti parašytam straipsniui clickbaitinių ar geltonosios spaudos stiliaus antraščių dešimtuką. Liksite maloniai nustebinti. Jei nė vienas netiks, paprašykite dar kartą, arba tą pačią komandą duokite kitiems DI įrankiams, puikiai rašantiems lietuviškai: Gemini, Claude.ai, Copilot, Perplexity.

SEO straipsnių pradžios irgi monotoniškos…

Ar pastebėjote, kad SEO straipsniai dažniausiai pradedami enciklopediniu stiliumi? Dažnai pirmajame sakinyje paaiškinama, kas yra tas aprašomas objektas, kam jis reikalingas ir aktualus. Tokiu būdu pačioje straipsnio pradžioje panaudojamas raktažodis vardininko linksniu. Kartais tai būna pats pirmas žodis ar frazė. Kaip neoriginalu…

Žurnalistikos mokyklose studentai mokomi rašyti naujienų agentūrų žinutes, kurias vėliau naudoja visi radijo, televizijos, interneto portalų ir laikraščių redakcijų darbuotojai. Tokia žinutė turi atsakyti į 5 klausimus: Kas? Ką? Kodėl? Kur/Kada? Kaip? Šią rašymo formulę taip ir vadina – 5K.

SEO straipsnių rašytojai, kaip ir ChatGPT šią formulę žino ir ją naudoja nuolatos praktiškai intuityviai. Viskas čia būtų gerai, jei rašytume naujienų portalui, bet kalba juk sukasi apie SEO straipsnius. Iš žurnalistikos pusės tai visiškai skirtingas žanras.

Pasitikrinkime žurnalistikos ir literatūros teorijos žinias dabar pat! Kokiam žanrui priskiriamas SEO straipsnis?

Reportažas? Ne, jis aprašinėja prekes ir paslaugas, ne įvykius tam tikroje vietovėje ar net keliose. Interviu? O straipsnyje yra klausimai ir atsakymai? Jei ne, tada netinka… O gal esė? Kažkaip nemeniškai skamba pasvarstymai apie tas buhalterines paslaugas ar auksinius papuošalus internetu. Pasiduodat?

SEO straipsnis yra apžvalga arba redaktoriaus žodis. Ne veltui angliškai jis dar vadinamas advertorial kaip modifikuotas editorial terminas.

Jei jau prikasėme iki to, kokio žanro tai yra publikacija, reiktų atsižvelgti ir į jai būdingas stilistines ir literatūrines priemones. Redaktoriaus skilčiai būdingas savitas stilius, įžvalgumas, rinkos apžvalga, problemų iškėlimas ar net hiperbolizavimas, skirtingų rinkų faktų suplakimas. Praktiškai be penkių minučių grožinė literatūra.

Tai gal ir pradžias reiktų rašyti ne nuobodžiai, o įdomiai? Pabandykite.

Kur dingo pirmojo asmens pasakojimai?

Kadangi atskleidėme didžiausią SEO straipsnių paslaptį ir išsiaiškinome, koks tai žanras, mums, tekstų rašytojams, atsiveria labai daug galimybių. Užuot rašę trečiuoju asmeniu, galime pabandyti rašyti pirmuoju.

SEO straipsnis objektyvumu nepasižymi. Priešingai, visi žino, kad tai itin subjektyvus, praktiškai reklaminis tekstas. Tad kam vaidinti objektyvų žurnalistą? Aiškiai sakykime – mano arba mūsų patirtis tokia ir tokia. Noriu pasidalinti savo nuomone apie prekę ar paslaugą. Vien dėl to, kad naudosime pirmąjį asmenį, Google šio teksto nepalaikys UGC turiniu, nes jis publikuojamas ne forumuose ir ne socialiniuose tinkluose.

Geri SEO straipsniai vis tiek turi būti objektyvūs? Na, tiek jau to, pažaiskime objektyvumą…

Kaip SEO straipsniai gali atrodyti objektyvūs

Pasikartosime: SEO straipsniai yra apžvalgos/redakcijos nuomonė, o šis žanras niekada nepretendavo būti objektyviu.

Jei jau yra toks reikalavimas, kad reikia padaryti objektyvų, tai galima sukurpti naudojant tris pagrindinius objektyvios žiniasklaidos principus:

1. Nuomonių įvairovė. Straipsnyje turi būti pateiktos nuomonės ir komentarai bent iš 3 suinteresuotų pusių – pagrindinio dalyvio, jo oponento/konkurento ir nepriklausomo eksperto. Taigi reikės bent 3 citatų.
2. Statistika iš viešai prieinamų šaltinių ir patikrinta informacija. Straipsnyje reikia panaudoti tam tikrų tyrimų duomenis nurodant, kur ir kada buvo atlikti šie tyrimai, kad skaitytojas galėtų faktus pasitikrinti pats.
3. Kritiškas požiūris. Tai paprastai daroma pateikiant privalumus ir trūkumus nesistengiant vienų sumenkinti, o kitų iškelti.

Štai jums ir objektyvaus straipsnio receptas. ChatGPT jį įvaldęs tiesiog puikiai. Dabar jis ieško internete, pateikia citatas, statistinius duomenis, visada pateikia privalumus ir trūkumus, o citatas kurpia visiškai natūraliai, net lietuviškus ekspertų vardus ir pavardes sugalvoja (aišku, netikrus).

Tik kas patikrins ar tas ekspertas iš įmonės AAA vis dar ten dirba ir kas jam suteikė teisę viešai kalbėti įmonės vardu?

Advanced level: rašymas suprantamai

Profesionalus tekstų rašytojas gali pasirinkti, kokį stilių ir žodyną naudoti įvairiems žanrams. Pradedantysis tekstų rašytojas mėgėjas tuo tarpu naudoja savo stiliaus maksimumą ir tekste demonstruoja savo sugebėjimus.

Šios išvados priėjome per daugybę metų tikrindami kandidatus į savo rašytojų komandą, nes, duodami bandomąsias užduotis be didesnių paaiškinimų, bandėme pasižiūrėti, kokio lygio rašytojai jie yra. Tie, kurie nesipuikavo savo sugebėjimais, gavo darbo. Deja, buvo tikrai nemažai, kurie rašė ne skaitytojui, o užsakovui arba direktoriui, kuris sprendžia apmokėti pateiktą sąskaitą, ar ne.

SEO straipsniai nėra kažkokia išimtis. Galima juos rašyti paprastai, arba sudėtingai. Google supras bet kokį stilių, bet ar supras skaitytojai? Who cares? Čia yra vienas iš didžiausių iššūkių interneto žiniasklaidoje. SEO straipsnis gali būti parašytas taip, kad suprastų penktokas. Bet ar dvyliktokas, perskaitęs tokį straipsnį, nešyptelės pamatęs tokį vaikišką tekstą? Balansą atrasti gana sudėtinga, tad visada reiktų išsiaiškinti – kokiai auditorijai skirtas straipsnis. Juk užduotis – parašyti GERĄ, pamenate?..

Rašydami su ChatGPT visada galite paminėti auditoriją ir DI pateiks atitinkamo suprantamumo tekstą.

Kuo tas suprantamumas pasižymi?

• Sakinio ilgis. Nepasakosime apie Flesch-Kincaid skaitymo suvokimo testus, tik priminsime, kad reiktų pasižiūrėti į pirmokus. Kai mokome savo vaikus rašyti, ką jie veikė per atostogas, kokio ilgio sakiniais jie rašo? Pirmokas rašo 3-5 žodžių ilgio sakiniais. Penktokas gali sukurpti 5-7 žodžių sakinį be didesnių pastangų. Dešimtokui ne problema parašyti ir 10-20 žodžių sakinį. Dabar pasižiūrėkime iš kitos pusės. Ar pirmokas, skaitydamas 20 žodžių ilgio sakinį ties pabaiga nebus pamiršęs pradžios? Kaip dešimtokas žiūrės į sakinį iš 3 žodžių? Beje, suprantamiausias sakinys yra laikomas 7-10 žodžių.
• Įterpiniai. Yra tekę matyti sakinių, kurie užima pusę puslapio. Viskas su jais tvarkoje, jei persirašai padalinęs lapą į dvi dalis, kur vienoje yra pagrindinė mintis, o kitoje – aiškinimas. Tai jau mokslinio teksto specifika. Kuo įterpiniai ilgesni ir jų daugiau, tuo sunkiau tekstą skaityti. Taip pat yra labai nedaug žmonių, kurie tai sugeba padaryti. Nereiktų pamiršti, kad skaitymas ekrane ir iš spausdinto lapo skiriasi, todėl SEO straipsniams sakiniai su keliais įterpiniais nėra labai tinkami, kad ir kokie išsimokslinę norite pasirodyti skaitytojui…
• Sinonimų vartojimas. Sinonimai yra panašios reikšmės žodžiai, skirti nupasakoti tam tikrus veiksmus ar aplinkybes su skirtingu atspalviu. Jei surašytume žodžio „eiti“ sinonimus, greičiausiai gautume kelis visiškai pilnus mašinraščius teksto. Rašydami tekstus tekstų rašytojai naudoja skirtingą skaičių sinonimų. Kuo jų daugiau, tuo tekstas subtilesnis ir… sunkiau suprantamas. SEO straipsniams šis dalykas labai aktualus, nes GERAS SEO straipsnis neturėtų būti pergrūstas raktažodžiais. Kaip juos pakeisti? Aišku, sinonimais. Tik su saiku.
• Tarptautiniai žodžiai. Kai reikia parodyti, kad rašytojo žodynas itin platus, pasirenkamas paprasčiausias kelias – naudojama daug tarptautinių žodžių. Kartais tai pateisinama, tačiau čia galima labai persistengti. SEO straipsnyje reiktų vengti daug tarptautinių žodžių. Vienas kitas – ne bėda (pastebėjote, nerašome „problema“, naudojame lietuvišką atitikmenį – bėda?), tačiau kai kas trečias žodis tarptautinis, peršasi išvada, kad rašytojas nelabai supranta, kam rašo.
• Kalbos tonas. Šio straipsnio kalbos tonas labai primena šnekamąją kalbą. Lyg kažkas pasakotų kolegoms apie SEO straipsnių rašymą, viską įrašytų, o tada transkribuotų tekstą. Apie tai išduoda tie visi angliški žodeliai, daugtaškiai, klaustukai ir šauktukai. Galima pasirinkti ir kitokį toną – labiau formalesnį, kuriame viskas pasakojama trečiu asmeniu, aptakiai. Taip pat galima pasirinkti ir santykį su skaitytoju. Apie tai būtų galima parašyti atskirą straipsnį, tad trumpai tariant, tai kreipiniai į skaitytoją ir bandymas pritraukti jo dėmesį iki galo (angliškai tai vadinama cliffhangers). Santykis gali būti skirtingų lygių. Maksimalus lygis – dialogas su skaitytoju. Minimalus – „dėjom“ skersą ant skaitytojo, tekstą rašom sau terapiniais tikslais… SEO straipsniui būdingas pastarasis variantas. Be reikalo… per dialogą su skaitytoju galima įsitikinti, kad jis tą skaitomą tekstą tikrai supranta. Pasižiūrėkite amerikietiškas motyvacines knygas – juk ten tas pats per tą patį…

Tai kokio suprantamumo turi būti SEO straipsnis? Viskas priklauso nuo skaitytojo, apie kurį paprastai SEO straipsnių rašytojai ir užsakovai nieko negalvoja.

Teisingas formatavimas

Niekas taip skaitytojo neatstumia, kaip ilgas ir monotoniškas tekstas. Kaip padaryti, kad jis taip neatrodytų? Išeitis – tinkamai formatuoti. Teksto formatavimas yra išdėstymas + tam tikrų vietų išskyrimas. Nepatikėsite, bet tokį ilgą straipsnį, kaip šis, buvo galima surašyti ir Excelio lentelėse. Dar kiečiau atrodytų Prezi prezentacija, su savo keistais perėjimais. Pasirinktas optimalus variantas – tekstas turi antraštes, paantraštes, keletą sąrašų su taškais ir numeriukais. Galėtų būti daugiau iliustracijų, nes skaitytojo dėmesį jos tikrai patraukia.

Neįdomus skaityti tekstas yra ištisinis, toks, kaip knygoje. Tekstų rašytojams reiktų suprasti vieną svarbų dalyką – ar straipsnį kas nors atsispausdins, ar jį skaitys tiesiog ekrane? Jei ekrane, formatavimas yra būtinas. Bet vėl persistengti nereikėtų. Dažnai SEO straipsniuose tenka matyti vos ne visą sakinį išskirtą pajuodintu tekstu. Tai nėra gerai. Pajuodinimas yra skirtas išskirti vieną frazę ar žodį, o ne visą sakinį. Jei norite tai padaryti, rašykite išskirtinį sakinį kaip atskirą paragrafą, ar H4 paantraštę.

O kaip su pasvirusiu tekstu? Kai vienas ar keli sakiniai parašomi „italiku“, tai suprantama, kaip citata, kito žmogaus pasakytas tekstas. Beje, Google į tokius pajuodinimus ir pasvirimus dėmesio jau kuris laikas nebekreipia, nes jie konteksto niekaip negali pakeisti. Tiesa, ChatGPT formatavimą įvaldęs pakankamai gerai, kartais tik persistengia, ypač, kai straipsnį sudaro vieni bullet pointiniai sąrašai.

Ar jau aiškėja vaizdas, kokių rašymo technikų reikia imtis, kad SEO straipsnis būtų geras?

Perskaitę visą šią „litaniją“ galite suabejoti, ar tikrai kalba eina apie SEO straipsnius. Patikiname, būtent apie juos, nes čia niekas neužsiminė apie turinio naudingumą ir eksperto lygio žinias, kurios būtinos norint parašyti GERĄ straipsnį ne SEO tikslams, o vartotojui.