2023 metais dirbtinis intelektas (DI) pakeitė tekstų rašymo rinkos taisykles. Dabar DI įrankiai gali rašyti ir viena seniausių Europoje Lietuvių kalba. Iki tol lietuviai tekstų kūrėjai buvo gana ramūs – „DI gali dirbti su itin paprasta anglų kalba, o mūsų archaiška ir sudėtinga kalba jam neįveikiama…“ Realybė atrodo kiek kitaip – DI „išmoko“ ir tokią sudėtingą kalbą, kaip lietuvių ir pakankamai sėkmingai generuoja tekstus. Su kokiais iššūkiais susiduria ChatGPT ir kitų DI įrankių naudotojai, kuriantys tekstus. Tai norėtume aptarti šiame straipsnyje.
DI sukurti tekstai yra dvejetukininko dvyliktoko lygio
Dirbtinis intelektas nuolatos mokosi. Kai kurie įrankiai skenuoja interneto puslapius ir bando analizuoti ten esančius tekstus. SEO rinkoje atsiranda tokių, kurie uždraudžia AI robotams skaityti informaciją. Tai ypač aktualu tiems puslapiams, kurie naudoja daug DI sukurtų tekstų, nes jie gali būti netikslūs, todėl DI mokosi iš netikslios informacijos šaltinių. Kol kas šis reiškinys nėra masiškas, tačiau per artimiausius kelis metus jis bus labai aktualus.
Kad ir kokie sumanūs mašinų mokymosi sprendimai būtų pritaikyti, lietuviškai ChatGPT rašo kaip dvyliktokas, kuris už tokius rašinius visada gauna 2 dėl gramatinių, sintaksės ir stiliaus klaidų.
- DI nemoka derinti linksnių ir laikų;
- DI daro gramatines klaidas – palieka žodžius be nosinių, rašo „svepla“ tekstą ir t.t.;
- Dirbtinio intelekto tekste gausu skyrybos klaidų, nes dažnai vadovaujamasi angliškomis skyrybos taisyklėmis;
- DI sulietuvina žodžius, kurie jam yra nesuprantami;
- DI neteisingai naudoja tarptautinius žodžius ir jų lietuviškas formas;
- DI dažnai parenka ne itin tikslius sinonimus;
- DI nemoka tinkamai teksto formatuoti;
- DI daro faktines klaidas.
Su tokia gausybe klaidų bet kuris mokinys tiesiog gautų dvejetą, nors pats teksto dėstymas ir turi visus reikalingus bruožus.
Ar DI gali parašyti skaitomą tekstą?
Kad ir koks tobulas būtų DI mechanizmas, šiuo metu (2023 metais), kai veikia ChatGPT 4.0, idealaus teksto lietuvių kalba parašyti negali.
Bet kokiam DI sukurptam tekstui reikalinga profesionalaus tekstų kūrėjo ranka. Gal pakaktų kalbos redaktoriaus? Deja, skirtumas tarp teksto redaktoriaus ir kūrėjo yra tas, kad redaktorius netikrina teksto tikroviškumo ir negali užglaistyti trūkstamų teksto vietų, kad kūrinys būtų pilnas. Tik tekstų kūrėjas gali užkamšyti spragas DI tekste ir padaryti jį daugiau ar mažiau skaitomą.
Net ir pakoreguotas tekstas dažnai atrodo nenatūralus ir vieno stiliaus, kuriuo ChatGPT rašo visus tekstus, kai nenurodomas kalbėjimo tonas, auditorija, apimtis.
Kiek gi procentų darbo padaro DI, o kiek rašytojas? Populiariai galima paminėti 80/20 taisyklę: 80 procentų teksto paruošia ChatGPT, o 20 procentų – tekstą redaguojantis tekstų kūrėjas.
Kur gi mes lenkiame su tokiais samprotavimais? Teisingai, prie kainų…
Kiek kainuoja ChatGPT rašomas tekstas?
Ne paslaptis, kad angliškas SEO straipsnis 500+ žodžių apimties, parašytas su ChatGPT kainuoja 10 dolerių, arba pritaikius mūsų rinkai – 10 eurų. Tai yra žemos kokybės SEO tikslams pritaikytas angliškas tekstas, kurio praktiškai nebereikia redaguoti. Galima jį perdaryti naudojant perfrazavimo (rewording) įrankius, tad praktiškai nebeliks ir DI pėdsako.
Už tokį SEO straipsnį anglų kalba imamas 10 eurų mokestis.
Pabrėžiame – SEO straipsnį anglų kalba. Tai ne tas pas, kas parašyti SEO straipsnį lietuvių kalba. Lietuviškam straipsniukui reikia įdėti papildomai darbo ir pastangų, kadangi ChatGPT nemoka naudoti formų, kur raktažodžiai būtų vardininko linksniu. Sugeneravus 1000 žodžių teksto gali paaiškėti, kad jame nėra nė vieno tikslaus raktažodžio. Koks tada čia SEO straipsnis?..
Kita priežastis – itin prastas formatavimas. ChatGPT vietoj paragrafų pavadinimų, kurie turėtų būti formatuojami H2 antraštės atributu, deda taškinį sąrašą ir pajuodinimą. Formatavimą reikia praktiškai iš naujo perdaryti.
Pamenate, minėjome, kad pastangų robotas įdeda 80 proc., o rašytojas – 20 proc. į galutinį kūrinį? Kartais šis procentas gali skirtis, priklausomai nuo kokybės reikalavimų. Lietuvoje mėgstama SEO straipsnius talpinti regioninės žiniasklaidos leidiniuose, todėl kartais tekstų rašytojui yra pakankamai daug darbo.
10 eurų už lietuvišką SEO straipsnį yra akivaizdžiai per maža kaina.
Aišku, yra rašytojų, kurie parašo už dar mažiau, tačiau sugaištamo laiko vertė priklauso nuo kokybės ir darbo greičio.
Atlikome eksperimentą – paskaičiavome, kiek tokių straipsnių galima paruošti per 1 valandą naudojant ChatGPT, o ne masinio teksto generavimo įrankius.
Per 1 valandą pavyko sugeneruoti, paredaguoti, pritaikyti SEO raktažodžius, uždėti išeinančias nuorodas, formatuoti, parinkti iliustracijas ir publikuoti 9 straipsnius SKIRTINGOMIS temomis. Toks tempas pavyko tik kartą, todėl galima daryti prielaidą, kad viską darant rankiniu būdu, realu sugeneruoti ir publikuoti 5-7 straipsnius per valandą. Be publikavimo – 10 straipsnių per valandą su labai minimaliai pakeitimų.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes tekstų rašytojas įsivertina savo poreikius ir galimybes ir nustato jam priimtiną kainą.
Labai svarbus požiūris į DI tekstus
Ar DI generuoti tekstai Lietuvoje bus paklausūs? Tai priklauso nuo užsakovo ir tekstų kūrėjo požiūrių ir tam tikrų bendrų sąlyčio taškų.
Jei užsakovas rūpinasi savo reputacija ir savo turinio strategija, jis aiškiai nusimatys, kur ir kada DI tekstai gali būti naudojami. Kitas svarbus požiūris yra tai, ką iš tikrųjų daro ChatGPT? Jis kuria tekstus, generuoja išanalizavęs 2 metų senumo informaciją, ar padeda paruošti tekstą, kuris reikalauja mažiau kokybės, bet daugiau žodžių? Akivaizdu, kad ChatGPT nesinaudoja Google paieška, todėl tikslumo ir faktų tikrumo iš jo reikalauti negalima. Tie, kurie priima pateiktą informaciją už gryną pinigą, dažnai nusivilia.
Labai paprastas pavyzdys – buvo generuojamas tekstas apie Vilniaus miestą ir mikrorajonus. Chat GPT kaip pavyzdį išskyrė Antakalnį, Žirmūnus, Užupį, Žaliakalnį ir Vilijampolę. Gerai, kad Kalniečių nepateikė šalia Justiniškių… 😉
Neišnaudotos galimybės
ChatGPT turi 2 nuostabias galimybes ir sugebėjimus, kuriais tekstų rašytojai naudojasi gana retai, ypač rašydami SEO tekstus.
- ChatGPT sugeba analizuoti ilgus tekstus ir pateikti jų santraukas. Tai palengvina tam tikrų mokslinių tekstų skaitymą ne tik studentams, bet ir faktus tikrinantiems tekstų rašytojams.
- ChatGPT perima tam tikro teksto kalbėjimo toną ir gali jį pritaikyti rašydamas kitus tekstus.
Tiesa, su eiliuotais tekstais kol kas sunkiai sekasi. Štai ir nedidelis eksperimentas. ChatGPT pateikėme trumpą ištrauką iš Iliados su nurodymu išanalizuoti tekstą ir kalbos toną. Tada paprašėme parašyti eiliuotą tekstą apie kunigaikščio Gedimino kovas su kryžiuočiais. Rezultatas šiek tiek nustebino savo prasta kokybe – tikėjomės tikrai geresnio teksto ir išdėstymo…
Šis pavyzdys parodo, kad ateityje kai kurie grožinės literatūros rašymo uždaviniai gali būti patikimi DI įrankiams. Rašytojas gali būti atsakingas už bendro stiliaus ir tono nustatymą, struktūrą, dėstymą, teksto atmosferą ir siužetą. Tiesa, dėl siužeto dar nereiktų būti 100 procentų tikriems, nes ChatGPT jau dabar naudojamas tekstų struktūrai sukurti.
Tekstų rašymo paslaugų ir DI įrankių ateitis
Tekstų rašytojo profesija – pasmerkta.
Taip skandavo visa žiniasklaida vos tik atsiradus ChatGPT. Praėjo metai ir akivaizdu, kad kol kas dar nereiktų skubėti su tokiomis radikaliomis išvadomis.
ChatGPT yra robotas, kuriam galioja robotikos dėsniai, trukdantys įgyvendinti mokslinės fantastikos filmuose rodomus apokaliptinius scenarijus. Robotui komandas duoda žmogus, kuris taip pat vertina ir jo atliktą darbą. Taigi, galutinis žodis (kaip ir pirmutinis), priklauso žmogui.
Tekstų kūrimo atveju, tik tekstų kūrėjas gali suformuluoti tinkamą užduotį ir įvertinti, ar teisinga ji buvo atlikta.
O kokia ateitis laukia Lietuvos tekstų kūrėjų? Mūsų kalba sudėtinga, todėl ChatGPT kokybė ne visada tenkins užsakovus. Nesame ekstrasensai, tačiau ir be antgamtiškų galių galima daryti tam tikrus spėjimus:
- Visi tekstų rašytojai išmoks dirbti su DI tekstais ir ras būdų, kaip DI įrankiai gali palengvinti jų darbą.
- Tekstų užsakovai pradės skirti, kuris tekstas yra parašytas žmogaus, o kuris – ChatGPT. Už žmogaus tekstą bus mokama 10 kartų daugiau, nei už roboto darbą.
- Internete atsiras specialus žymėjimas, kuris tekstas yra originalaus autoriaus, o kuris – DI įrankių sugeneruotas. Panašiai, kaip nuomonės formuotojai privalo žymėti savo turinį, už kurį apmokama.
Per artimiausią dešimtmetį visa ši rinka nusistovės, tada liks laukti, kada ChatGPT bus oficialiai įsileistas į švietimo sritį, iš kurios jaučiamas itin didelis priešiškumas šiai mūsų gyvenimą iš esmės pakeitusiai technologijai.
P.S. Šis straipsnis nenaudoja nė gabalėlio ChatGPT sugeneruoto ir redaguoto teksto.
Parašykite komentarą