įžangos naujienoms ir straipsniams

Kilus viešai diskusija socialiniuose tinkluose apie įžangos rašymą, norime pasidalinti savo 15 metų kaupta patirtimi. Įžanga – viena svarbiausių teksto dalių, nuo kurios priklauso, ar tekstas bus skaitomas toliau, ar ne. Dėl to jai reikia skirti daugiau dėmesio.

1. Pavadinimas ir įžanga papildo vienas kitą. Tai labai sena taktika – pavadinime užduodate klausimą, o jį atsakote iš karto įžangoje. Kadangi pavadinimui vietos paprastai nebūna daug, galima jį “nukirpti” pačioje įdomiausioje vietoje ir pratęsti minties dėstymą jau įžangoje.

Ant Pamelos Anderson krūtinės pastebėta…

…trečioji krūtis! Tokią netikėtą nuotrauką neseniai išplatino vienas Italijos leidinys……

2. Itin trumpas pavadinimas. Šis metodas dažniausiai naudojamas užsienio “geltonosios spaudos” leidiniuose. Angliški žodžiai yra gana trumpi, todėl ši taktika veikia itin gerai. Lietuvoje toks būdas irgi yra taikomas, bet pavadinimai dažniausiai būna iš 2-3 žodžių. Galima pabandyti ir su vienu žodžiu, bet tada naudojamas jau minėtas principas, kai pratęsiama mintis įžangoje.

Apsidirbo

Šiaulių rajono ūkininkas Jonas P. visus lauko darbus apsidirbo jau dabar, nors jo kaimynai ūkininkai skundžiasi, kad nespės laiku…..

Šio rašymo stiliaus tikslas – suintriguoti pirmiausiai pavadinimu, tada įžanga, kad teksto dėstyme būtų galima pateikti visas smulkmenas ir jas narstyti po kaulelį.

3. 5 K. Penki K reiškia 5 klausimus, į kuriuos pateikiami atsakymai. Tai klasikinės žurnalistikos pavyzdys, kai įžanga pateikia visą esminę informaciją – Kas? Ką padarė/Kas nutiko? Kur? Kada? Kodėl? Tokia įžanga rašoma labai paprastai – atsakoma trumpai glaustai į visus šiuos klausimus. Tada klausimai ištrinami ir atitinkamai paredaguojami, kad būtų galima išlaikyti visą mintį net sukeitus klausimus vietomis. Pirmi du lieka priekyje visada, kiti – priderinami. Tolimesnis tekstas jau turėtų pateikti išsamius atsakymus į visus šiuos klausimus, taip pat ir į šeštąjį – Kaip taip nutiko? Toks rašymo stilius gali būti įdomus ir intriguojantis, jei klausimai atsakomi sumaniai ir pateikiant ne visas detales. Įdomu tai, kad šis stilius yra vienas iš populiariausių, nes lengvai pritaikomas verslo tekstams, ne vien tik laikraštinėms naujienoms.

4. Citata. Dar vienas gana klasikinis atvejis, kai vietoj įžangos pateikiama konkreti citata iš pokalbio su pašnekovu. Žurnalistai paprastai gaudo tokias uogas, bet dažnai jos tampa ir didelių nesusipratimų priežastimi, nes yra ištraukiamos iš konteksto. Tokios citatos turi būti tikslios, nes pašnekovas gali nesutikti su tokiu jo pasisakymų naudojimu, tad už tokį stilių gali tekti ir pakovoti. 

5. Statistinė informacija. Įžangoje galima paminėti tam tikrą statistinę informaciją, kuria taip pat galima manipuliuoti, kaip ir iš konteksto ištraukta citata. Tiesa, skaičiai turi būti iškalbingi, o jų pristatymas – intriguojantis. Šis būdas labai tinkamas verslo tekstuose, kur visada galima gauti įvairius procentus.

Įmonės X pardavimai šoktelėjo net 17,5 karto! Tokią statistiką pateikė bendrovės X vadovas apibendrindamas pastarųjų 7 metų rezultatus. Jei 2007 metais vos įsteigta bendrovė aptarnavo vos 3 klientus, tai šiais metais jų aptarnauta net 52…..

Dar vienas būdas parašyti intriguojančią įžangą – panaudoti kvietimą veikti (Call to Action):

Toliau šiame straipsnyje pateiksime intriguojančias šio įvykio detales.

Skaitykite toliau ir sužinokite, kaip ūkininkas iš Šiaulių rajono uždirbo 1,5 mln. litų mėnesinį atlyginimą…

Pamelos Anderson nuotraukas su trimis krūtimis pamatykite straipsnio pabaigoje.

Čia tik keletas būdų parašyti įdomią, intriguojančią antraštę. Svarbu tai, kad šie patarimai yra universalūs. Jie tinkami rašant ne tik žinutes į Delfi portalą, bet ir paprasčiausiais įmonės naujienas, tinklaraščio įrašus, Facebook įrašus ar pranešimus spaudai. Tai reiškia, kad jais gali pasinaudoti ne tik profesionalūs žurnalistai, bet ir pradedantys rašytojai arba iš viso ne rašytojai, bet tie, kurie nori paruošti gerą turinį savo įmonei. Ir nereikia jokių skandalų! Viską galima paruošti be nenormatyvinės leksikos, prieštaringų formuluočių ir vulgarybių, kurios automatiškai traukia skaitytojų dėmesį, kad ir kur (tekste) būtų naudojamos.