Žurnalas

Turinio rinkodara Lietuvoje: 3 konkretūs pavyzdžiai

Dažnai kalbame apie turinio rinkodarą, tačiau visos kalbos būna gana abstrakčios: „reikia „kietos“ turinio strategijos“, „turinio rinkodara skatina pardavimus“, „turinys turi sėkmingai parduoti“ ir t.t. Kol kas dar nesame kalbėję apie konkrečius pavyzdžius, kuriuos galima būtų paanalizuoti, iš jų pasimokyti. Šiandien norėtume ištaisyti šią situaciją ir trumpai pristatyti 3 skirtingas turinio rinkodaros kampanijas iš Lietuvos.

Jos nelabai žinomos, tačiau pakankamai įdomios. Jas kuria profesionalai ir mėgėjai. Jos turi daug trūkumų, iš kurių galima mokytis kitiems. Tai nėra vienadienės kampanijos, kurios prasideda ir baigiasi – jos tęsiasi nuolatos jau keletą metų.

SEB bankas

SEB bankas savo turinio rinkodarą vykdo ne tik per pranešimus spaudai apie naujas paslaugas ir pasiekimus, bet ir kuria pakankamai kokybišką turinį savo puslapyje seb.lt/infobankas. Tai savotiškas žurnalas apie finansus ir pinigus, kuris apima kelias sritis – draudimą, pensijas, investicijas, verslo kūrimą ir t.t.

Straipsniuose duodami įvairūs patarimai, pateikiama ekspertų (aišku, SEB banko) nuomonė apie tam tikrus finansinius reiškinius ir žinoma, primenama apie SEB banko paslaugas, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su ta finansų rūšimi, kuri pristatoma straipsniuose.

Kitas šio „Infobanko“ frontas – Youtube kanalas, kuriame publikuojami aiškinamieji video. Kai kurie jų yra animaciniai, kai kurie – reportažo tipo. Yra net ir dokumentinių filmų, pavyzdžiui 44 minučių trukmės „Rytojus atėjo vakar“. Video filmukuose pasirodo ir žymūs žmonės ir SEB atstovai, iš kurių žymiausi yra Gitanas Nausėda ir Julita Varanauskienė – ekonomistai, dėstytojai, finansų ekspertai.

Sutikite – kažin ar yra daugiau įmonių, kurios galėtų investuoti į tokį ilgą ir profesionaliai susuktą dokumentinį filmą.

SEB bankas gana silpni dirba socialiniuose tinkluose. Jų Facebook kanalas dažniausiai transliuoja nuorodas iš „Infobanko“ arba pranešimus apie techninę profilaktiką. Nors pats bankas yra ne vienos socialinės akcijos dalyvis, apie jas informacijos gana nedaug. Beje, labai retai rasite nuorodas į žiniasklaidą, kur rašoma apie banko veiklą. Nesvarbu, ar kritiškai, ar su patosais… Akivaizdu, kad tai turinio rinkodaros strategijos dalis – skelbti tik savo turinį.

Instagram socialinis tinklas banko reikmėms neišnaudojamas. Tai gali būti pateisinama – banko inicijuojamas turinys retai būna vaizdinis. Jis dažniau tekstinis ir video.

Stokker

Stokker yra statybos įrankių ir technikos pardavėjai ir nuomotojai. Statybininkams šis prekės ženklas yra žinomas, tačiau plačiosios masės gali jo ir nežinoti. Stokker dirba su turinio strategija taip pat dviem frontais – per vaizdo klipus Youtube kanale ir savo puslapyje. Įdomu tai, kad stokker.lt puslapyje yra praktiškai trys skyreliai, kurie „tarnauja“ turinio strategijoms: Straipsniai, Naujienos ir Videoblogas.

stokker

Videoblogas turi surinkęs ir pristato tuos video klipus, kurie yra dedami į Youtube kanalą. Tai labai įvairi vaizdinė medžiaga, kuri yra kuriama kartu su partneriai. Kai kurie video klipai yra gana paprasti, lyg savotiškos prezentacijos be pranešėjo. Kituose filmuojami partnerių atstovai, kurie aiškina apie tam tikrus įrankius, mechanizmus ir technologijas. Taip pat Stokker patys organizuoja įvairius renginius klientams, tad video klipai iš jų yra gana mėgėjiški.

Naujienos – skyrelis apie partnerių naujienas. Kur koks naujas aparatas pristatytas, kokioje parodoje dalyvauta ir t.t.

Straipsniai – edukacinė medžiaga, kurioje pateikiami straipsniai su keliais patarimais.

Visuose skyreliuose pasitaiko ir reklaminių straipsnių, kuriuose pristatomi Stokker organizuojami konkursai, akcijos, nuolaidos.

Su Facebooku Stokker bendrauja gan sunkiai. Dėl to ne vienas partneris savo Facebook žinutėse pažymi Stokker Latvia puslapį.

TEO televizija

TEO televizija yra viena iš populiariausių skaitmeninių televizijų Lietuvoje, tiesiogiai konkuruojanti su Netflix ar Viaplay. Šios televizijos turinio strategija gana paprasta – nuolatiniai straipsniai apie kiną interneto portale 15min.lt.

Štai kaip atrodo jų reklaminė juosta portale:

teo strategija

Tikriausiai esate pastebėję ir daugiau kitų kompanijų remiamų straipsnių. Tai gana įprasta praktika, nes tie straipsniai yra rengiami profesionalų, už juos sumokama kaip už netiesioginę reklamą.

Kaip ir įprasta, nemažai turinio kuriama ir transliuojama TEO Youtube kanalu. Jis paruoštas profesionaliai, tačiau tai ne tik televizijos turinį apžvelgiantys klipai. Tai visų TEO paslaugų apžvalgos.

Įdomu tik kodėl TEO neturi savo firminio leidinio, kuriame būtų dirbama panašiai, kaip Stokker ir SEB? Juk būtent ši kompanija buvo viena iš turinio rinkodaros pradininkų Lietuvoje (kiti pradininkai – „Penki kontinentai“ ir „Omnitel“). Prieš dešimtmetį būtent TEO turėjo nes savo naujienų portalą „Zebra“, kurį vėliau pardavė 15min.lt. Reiškia apie turinio rinkodaros svarbą jie puikiausiai supranta.

Išvados

Pristatėme 3 lietuviškas turinio rinkodaros kampanijas. Nė viena jų nebuvo nominuota „Best internet 2016“ skaitmeninės rinkodaros konkurso apdovanojimams, apie kuriuos visai neseniai rašė spauda. Gal jos neatkreipė organizatorių dėmesio?..

Kokias išvadas galime daryti pasižiūrėję į šių trijų gana skirtingų paslaugų turinio strategijas?

  • Turinio rinkodarą aktyviai taikančios kompanijos yra tarptautinės. Gali būti, kad kai kurios turinio rinkodaros gairės atėjo iš „motininių“ reklamos agentūrų, o ne buvo inicijuotos vietoje.
  • Video turiniui skiriama labai daug dėmesio, tačiau su tekstiniu turiniu jis integruojamas ne itin glaudžiai. Susidaro įspūdis, kad puslapyje skelbiama informacija niekaip nesusijusi su Youtube kanalu.
  • Facebook nėra informacijos kanalas, jis tarnauja tik sklaidai, ir tai ne visada.
  • Turinio strategijos yra pritaikomos tiek verslo segmentui, tiek privačiam vartotojui.
  • Retai dirbama per tam tikrą žmogų, veidą. SEB jų turi daug, tačiau nesusisieja nė su vienu iki galo (pavyzdžiui „Ežio“ turinio rinkodaros kampanijos vaizdo klipuose pasirodo viena ir ta pati mergina, kaičiasi tik personažai, su kuriais ji bendrauja).
  • Kur infografikai ir vaizdinė komunikacija Instagram tinkle? Nėra…

Šios trys turinio rinkodaros kampanijos tikrai nėra pavyzdinės, tačiau gali padėti susigaudyti, kaip padaryti geriau, nei yra dabar. Lietuva turinio rinkodaros srityje žengia pirmuosius žingsnius, nors norėtųsi spartesnių pokyčių.

Parduodantys tekstai: kaip juos rašyti

Klientai dažnai klausia – „ar rašote parduodančius tekstus?“ 9 iš 10 tokių klientų net nesuvokia, kas tai yra ir kaip tai turi atrodyti… Dėl to šio formato tekstai Lietuvoje yra itin komplikuoti parašyti. Pabandysime paprastai ir populiariai paaiškinti, kaip rašomi tie stebuklingi parduodantys tekstai.

Stebuklų nebūna – vien tik tekstas neparduoda!

Atleiskite už tiesmukumą, tačiau 2-3 Wordo puslapiai teksto (visas šis straipsnis telpa į 3 Wordo puslapius), atspausdinti ir pakišti potencialiam klientui po nosimi skaitymui, parduoti nieko nesugebės, nesvarbu, koks genijus juos rašė, kiek laiko gilinosi į siūlomo produkto ar paslaugos savybes. Taip pat nesvarbu, ar toks tekstas kainavo 25 ar 250 eurų – baltas lapas su juodomis raidėmis neturi jokių šansų kažką parduoti. Kodėl?

Interneto puslapių lankytojai nekenčia ilgų ir nuobodžių tekstų!

„Tai parašykite nenuobodų!” Sulauksite kandžių replikų iš kliento. Hmmm… Didelė dilema. Jei parašysite trumpą tekstą, veikiausiai pritrūksite erdvės pardavimams būdingiems momentams – susidomėjimui, emociniam užkabinimui, problemos konstatavimui, alternatyvių sprendimų sumenkinimui ir t.t. Jei parašysite ilgą tekstą – klientas primins, kad tokio nereikia ir niekas jo neskaitys… Bet juk internetas tuo ir nuostabus, kad ilgus tekstus galima sudėlioti taip, kad jie įtrauktų skaitytoją ir jis paskaitytų specialiai paruoštą informaciją. Kaip rasti tą aukso vidurį?

Prieš rašydami tekstą turėsite klientui paaiškinti savo reikalavimus. Reikalavimas Nr. 1 turėtų būti

Palikite būtent tokį teksto formatavimą, kuris buvo pateiktas dokumente!

Ne vienas tekstų kūrėjas buvo labai nusivylęs, kai klientas tiesiog „copypastino“ jo paruoštą tekstą į tekstinį redaktorių, iš jo į turinio valdymo sistemą, o puslapyje atsidūrė vientisas tekstas be jokių antraščių, paantraščių, sąrašų, pajuodinimų, citatų ir kitų teksto formatavimo gudrybių. Jeigu su parduodančiu tekstu padaroma lygiai tas pats, tai yra katastrofa. Jis praranda visas galias, nes vientiso teksto greičiausiai niekas nepaskaitys.

Pardavimo procesas internete vyksta, kai lankytojui skenuojant tekstą (jis jo neskaito, o skenuoja F raidės forma visą puslapį), jo dėmesį patraukia tam tikri taškai – tai gali būti iliustracijos ar teksto paryškinimai. Kad įsitikintumėte tuo paprasčiausiai paimkite bet kokį tekstą, įkelkite į Word dokumentą, pašalinkite visą formatavimą. Viduryje dokumento vieną žodį ar frazę paryškinkite, arba parašykite kažką neįprasto, pavyzdžiui, Aš esu barsukas, ir duokite paskaityti bet kuriam pažįstamam žmogui. Po 10 sekundžių nutraukite skaitymą ir paklauskite, į ką skaitytojas atkreipė dėmesį. 9 iš 10 skaičiusiųjų greičiausiai bus pastebėję tą išskirtą sakinį apie barsuką. Kodėl? Todėl, kad už jo užkliuvo akis, tada skaitytojas perskaitė visą frazę ir, pamatęs, kad ji nepasako nieko konkretaus apie šio teksto esmę, nusprendė paskaityti tą paragrafą, kuriame paryškinta frazė yra. Taip, nuo teksto vidurio, ne nuo pradžios.

Taip skaitoma internete, todėl panaikinus teksto formatavimą, skaitytojai tiesiog neužsikabina už tam tikrų vietų ir tekstą praleidžia pro akis. Lygiai taip pat, kaip studentas per sesiją 5 valandą ryto prieš egzaminą – žodžius mato, jų reikšmę supranta, o į vientisą sakinį suvesti negali…

Iliustracijos, vaizdo klipai ar geriau papildo pardavimų tekstą. Ypač, jei jie susiję, o ne bendriniai. Tai gali būti įvairūs grafikai, „pyragai“, kitų interneto puslapių ekrano nuotraukos ir t.t.

Jei jau formą išsiaiškinome, pereikime prie pačio turinio.

kaip parašyti parduodantį tekstąKaip rašyti parduodantį tekstą?

Pirmiausia reikia žinoti pardavimų tekstų esmę. Perskaitęs tokį tekstą, skaitytojas turi atlikti tekste nurodytus veiksmus. Jei jis juos atlieka, tekstas yra sėkmingas. Tie veiksmai gali būti labai įvairūs: įvesti el. pašto adresą, atsisiųsti kainoraštį PDF formatu, paskambinti vadybininkui ir užduoti žudantį klausimą – kiek man tai kainuos?, parašyti el. laišką su 5 žodžiais noriu, noriu, noriu, noriu, noriu laiško pavadinime, o pačiame laiške nurodyti prekę ar paslaugą. Tai vadinamieji kvietimai veikti (call to action). Jei tekste nieko nekviesite daryti, skaitytojas tiesiog nieko ir nedarys.

Kaip gražiau apipavidalinti tuos kvietimus veikti? Teks pasinaudoti teksto formatavimo galimybėmis, arba paprašyti puslapių kūrėjų pagalbos, nes gali prireikti didelio mygtuko „Pirk dabar!“, kontaktinės formos, el. pašto įvedimo lauko ir t.t.

Kai skaitytojas perskaito tekstą, kitas jo žingsnis yra pirkimas. Deja, pats pirkimo procesas nuo tekstų kūrėjų jau nebepriklauso. Jei jis nėra itin sklandžiai suorganizuotas – pardavimų nebus. Tada lengviausia apkaltinti tekstų rašytoją, neva jis neparašė parduodančio teksto – juk nepasipylė užsakymai, kaip iš gausybės rago…

Pardavimo formulę sugalvokite patys…

Užsienyje yra populiaru dalintis parduodančių tekstų formulėmis, kurios veikia. To čia nedarysime, nors apie pardavimų tekstų formules jau rašyta. Priežastis labai paprasta: kiekvienam klientui – po atskirą formulę.

Vienokia formulė taikytina logistikos įmonės paslaugoms, kitokia – moteriškiems rūbams, dar kitokia – greitiesiems kreditams. Negalima visko paruošti pagal vieną kurpalį, nes bus nenatūralu ir netikslinga.

Jei nesate dar girdėję apie tekstų rašymo formules, trumpai priminsime, kad tai yra savotiška teksto struktūra, kurios patogu laikytis aprašinėjant keletą produktų ar paslaugų. Pavyzdžiui, Problema>neefektyvūs problemos sprendimai>mūsų siūlomas efektyvus problemos sprendimas>kodėl mūsų sprendimas jums tinkamiausias>kodėl sprendimas efektyviausias rinkoje>kodėl verta į jį investuoti daugiau, nei į konkurentų>kvietimas pirkti>įsigijusių klientų atsiliepimai>specialus pasiūlymas/akcija, nuolaida>paskutinis kvietimas pirkti. Paminėjome gana ilgą formulę, bet ji tinkama ne visiems, todėl teks pasukti galvą, kaip išdėstyti tekstą, kad išlaikytumėte jo vientisą struktūrą ir pasiektumėte užsibrėžtą tikslą.

Parduodantys tekstai reikalauja ir keleto gudrybių, į kurias rekomenduojame atkreipti dėmesį:

  1. Užkabinanti ir gera antraštė teksto pradžioje reikalinga ne tik parduoti, bet ir parodyti skaitytojui, atėjusiam iš paieškos ar reklamos, kad jis papuolė būtent čia kur reikia. Jei vis dėl to ne čia – tuo geriau, nes nesuinteresuotas lankytojas naudos daug neduoda…
  2. Tekstas nukreipiamas link kliento, o ne link paslaugos teikėjo ar prekės pardavėjo. Tai reiškia, kad tekste turi būti daugiau Jūs, Jums, Jūsų, o ne Mes, Mums, Mūsų. Tekstas skirtas klientams pritraukti, o ne girtis pasiekimais. Tai galima daryti „Apie mus“ skiltyje, kuri vis dar rašoma, nors niekas labai neskaito…
  3. Tekste kreipiamasi į vieną žmogų. Juk prie ekrano vienu metu pardavimų tekstą skaito vienas žmogus, o ne šeima ar būrys draugų per vakarėlį sumaniusių paskaityti reklaminį tekstą… Bet labai atsargiai su familiarumais. TU vartoti galima tik kai pardavimo procesas primena „draugas-draugui“ santykius, kitais atvejais rekomenduojama vartoti JŪS.
  4. Geidžiamumo įspūdis tinka ne visur. Verslo paslaugas parduodančiame tekste nereikėtų labai įsijausti į tai, kaip „ši paslauga pakeis jūsų nykų gyvenimą“. Tai neprofesionalu. Verslas paslauga naudojasi iš išskaičiavimo, o ne vien dėl to, kad vadovas nori pasilengvinti sau gyvenimą. Be to greičiausiai į tokį pardavimų puslapį užeinama nusikopijuoti el. pašto adreso prieš siunčiant užklausimą 10 įmonių, teikiančių panašias paslaugas.
  5. Kalba parduodančiuose tekstuose turi būti paprasta ir aiški. Sudėtingi terminai ir sąvokos paprastam žmogui sukelia stresą, jis pradeda abejoti, ar tai iš tikrųjų, ko jam reikia. Sudėtingus terminus pasilikite informaciniams tekstams, skirtiems profesionalams. Pardavimų tekstus turi suprasti ir mokyklinio amžiaus jaunimas.

Beje, su pastaruoju teiginiu daugelis klientų nesutiktų. Gaila, bet, savęs susireikšminimas ir siekimas pasirodyti protingesniu už kitus pardavimams tikrai nepadeda.

Parduodantys tekstai parduoda, jie neskirti SEO, jie ne informacijos šaltiniai referatams rašyti, jie nėra pramoga.

„Parašykite parduodantį tekstą, kad Google gerai rastų“, – tai girdi ne vienas parduodančių tekstų kūrėjas. Jei klientas nori gauti trys-viename tekstą, kaip dabar yra įprasta, teks labai nusivilti. Nes greičiausiai tekstas bus informatyvus, draugiškas paieškoms, tačiau pardavimų funkciją atliks sunkokai. Čia tas pats, kas ir „noriu gerai, greitai ir pigiai“. Dvi sąlygas išpildyti dar galima, tačiau visų trijų – niekaip.

Prieš pradėdami rašyti, pasiaiškinkite, kaip veikia pardavimo procesas įmonėje. Galite net patys apsimesti potencialiu pirkėju. Nuo to priklauso pardavimų tekstų struktūra ir apimtis. Kam rašyti daug ir atsakinėti į visus skaitytojų klausimus dar prieš juos užduodant, jei klientas turi visą klientų aptarnavimo skyrių, kurie telefonu dieną naktį potencialiems klientams aiškina parduodamų prekių ar paslaugų naudą?..

Beje, pardavimų ir rinkodaros pagrindai čia būtini. Kitaip gausis rašinėlis „kodėl reikia pirkti šią paslaugą“, o ne parduodantis tekstas.

Kodėl nevertėtų aklai pasitikėti MOZ.com DA ir PA rodikliais

PR era sėkmingai baigėsi. Netrukus jis niekam nebesimaišys po akimis ir neis mulkinti klientų pasakomis apie stebuklingos vertės atgalines nuorodas iš PR 7 puslapių. Kai vienas rodiklis, šokdinęs visą rinką išnyko, iš karto kyla jau ir kitas. Tai MOZ.com sugalvotas Domain Authority (DA) ir Page Authority (PA). Bet ar jis toks patikimas?

Šį rodiklį stebime jau kuris laikas. Įdomiausia yra tai, kad juo pasitikime ir priimame už gryną pinigą. Nors priežasčių to nedaryti yra tikrai nemažai. Štai keletas jų:

  1. DA ir PA atnaujinami kas mėnesį. Tai reiškia, kad vieną mėnesį DA gali būti aukštas, o kitą – jau žemas. Su PA dar didesni cirkai. Vieną mėnesį jis gali būti virš 30, o kitą – tik 1.
  2. MOZ nėra Google. Jie fiziškai neturi pakankamai pajėgumų nuskenuoti visus puslapius ir parodyti objektyvius duomenis. Tuo tarpu Google Webmaster Tools tai tikrai turi.
  3. MOZ vertinimo kriterijus sugalvojo patys. Tai nėra oficialūs Google patvirtinti vertinimai. Jie net tiksliai nežino, ar jų kriterijai yra tokie patys, kaip Google, juo labiau, kad eiliškumo ir įtakos koeficientų apskaičiuoti tiksliai negali – tik atspėti ir išmąstyti eksperimentų būdu.
  4. MOZ kriterijus SpamScore yra laužtas iš piršto. Jei jis turi kokios įtakos PA ir DA generavimui, tada prarandama dar daugiau objektyvių faktorių.
  5. com yra komercinis įrankis, o didžioji dauguma Lietuvos SEO specialistų naudojasi nemokama jo versija, kuri yra smarkiai apribota.

Visos šios išvados kilo tada, kai pastebėjau keletą dalykų.

MOZ rezultatų manipuliavimas. Tiesiog naujas puslapis per 3-4 mėnesius pasiekė neįtikėtinai aukštų PA ir DA vertinimų. Kaip jie tai padarė? DA pasikėlė gaudami nuorodų iš labai aukšto DA užsienietiškų puslapių, kuriuose tiesiog spamino komentaruose. Net ir „nofollow“ nuoroda buvo užskaityta kaip iš labai aukšto DA puslapio. Dar vėliau DA ir PA pradėjo kristi. Dauguma puslapių išmetė tas nuorodas ir tik laiko klausimas, kad jos pranyks iš MOZ duomenų bazės ir DA bei PA kris dramatiškai.

Nuoroda iš savęs. Kartais MOZ fiksuoja nuorodas iš savojo pirmo lygio domeno. Tai reiškia, jei jūsų puslapis yra www.puslapis.lt, MOZ rodys atgalinę nuorodą iš http://puslapis.lt, nors ir turite padarę paprasčiausią peradresavimą. Čia tas variantas, kai Google reikalavimų dėl 301 redirecto nebūtina laikytis, nes pats robotas puikiai supranta, kad čia tas pats puslapis, o ne kitas su tuo pačiu turiniu.

Nuorodų nebuvimas. Sakykime, fiziškai patikriname, kuriuose puslapiuose yra atgalinės nuorodos. Vedame tam tikrą sąrašą, stebime, ar jos veikiančios ir t.t. Tada pasižiūrime, kokias dar nuorodas mato Google Webmaster Tools įrankis. Jis ten pastoviai atranda visokių automatinių puslapių, kurie skaito domeno informaciją. Dar pasižiūrime gana neblogą įrankį Ahrefs.com, kurį naudoja kiti nuorodų analizės įrankiai kaip šaltinį. Taigi, turime tris skirtingus šaltinius, kurie sako, kad mūsų puslapis turi 50, 40 ar 30 nuorodų (natūralu, kad skaičiai skiriasi, tačiau ne drastiškai). Reikia ketvirto? Tegul juo būna MOZ.com, kuris staiga parodo, kad mūsų puslapis neturi nė vienos atgalinės nuorodos! Reikia penkto šaltinio? Dar yra Majestic.com, bet ir tas parodys 10-20 nuorodų. Keturi prieš vieną… Realiame gyvenime tuo vienu tikrai niekas netikėtų, o štai SEO srityje jo parodymai imami už gryną pinigą, kaip neginčijamas rodiklis.

Kuo tada vadovautis? Sveika nuovoka ir blaivia galva. Tiesa, kaip tą paaiškinti klientams, kurie pageidauja aukščiausių PA ir DA puslapių, dar nesugalvojome…

 

 

 

Kuo skiriasi SEO straipsnis nuo SEO teksto, nuo teksto puslapiui

Mieli klientai ir interesantai (kurie tik domitės, kas gali parašyti vienus ar kitus tekstus), šis straipsnis yra skirtas Jums. Pastaruoju metu tenka įsivelti į ilgas diskusijas ir bandymus paaiškinti, kas yra SEO tekstas, SEO straipsnis ir reklaminis tekstas puslapiui. Tai trys skirtingi žanrai, todėl labai sunku kartais atspėti, kas iš tikrųjų Jums yra reikalinga. Tikiuosi, kad perskaitę šį straipsnį, susidarysite geresnį vaizdą, kas yra kas ir kokio teksto jums reikia iš tiesų.

SEO teksto, straipsnio ir reklaminio teksto skirtumai

Pabandykime visa tai parodyti paprastoje lentelėje pagal tam tikrus kriterijus.

  SEO tekstas SEO straipsnis Reklaminis tekstas
Paskirtis Šis tekstas yra skirtas sukurti erdvę tam tikram raktiniam žodžiui ar jų grupei. Dažnai tos erdvės nereikia, todėl tai daroma dirbtinai. Jis skirtas daugiau paieškos sistemos robotams, nei lankytojams-žmonėms. Tekste dažniausiai nėra kontaktinių duomenų, vengiama konkrečių prekės ženklų, nebent pristatomi skirtingi prekių ar paslaugų tiekėjai. Straipsnis skirtas reklamuoti tam tikrą raktinį žodį, o ne konkrečią paslaugą ar USP. Dažnai rašoma aptakiai, vengiant problematikos. SEO straipsnis duoda nedaug naudos skaitytojui, nes jo paskirtis – reklamuoti raktažodį paieškos sistemoms. Konkrečių kontaktų pateikti vengiama, prekės ženklas pateikiamas kukliai, lyg tarp kitko. Reklaminis tekstas reklamuoja ir pristato konkrečią paslaugą ir pasiūlymą. Jame pateikiama informacija apie paslaugą, argumentai, kodėl turėtumėte ją pasirinkti, taip pat pasiūloma veikti („Call to Action“). Pateikiami tikri kontaktai, dažnai minimas prekės ženklas.
Apimtis

 

MetaTitle – 1-5 žodžiai

SEO įmonės/paslaugos pristatymai katalogams – 20-50 žodžių.

SEO tekstai – 50-350 žodžių (retai pasitaiko ilgesnių)

Dažniausiai 300-400 žodžių,

Rečiau – 400-500 žodžių.

Reklaminiai tekstai būna labai įvairios apimties. Interneto puslapiams dažniausiai tinka 150-200 žodžių, tačiau dažnai pasitaiko ir ilgesnių.

Reklaminiai straipsniai – 500-800 žodžių.

Nukreipimo puslapiai („Landing page“) – 500-1000 žodžių. Tinklaraščio įrašai – 200-500 žodžių.

MetaDescription* – apie 20 žodžių.

Kur publikuojamas SEO tekstai naudojami tam tikruose verslo, nuorodų kataloguose, vietose, kur trumpai pristatomos paslaugos siekiant, kad pats pristatymas konkuruotų su pačiu puslapiu. Ne paslaptis, tai tokie puslapiai kaip 118.lt, imones.lt, visalietuva.lt, info.lt ir t.t.

 

Ilgesni tekstai dažniausiai naudojami elektroninėse parduotuvėse – kategorijose, kur gausu prekių. Tokie tekstai dažniausiai publikuojami puslapio apačioje, nes skirti ne skaitymui, o Google.

SEO straipsniai publikuojami įvairiuose abejotinos reputacijos tinklaraščiuose ir straipsnių kataloguose. Jų pagrindinis tikslas – ne surinkti kuo daugiau skaitytojų, o tik pareklamuoti raktinį žodį, todėl tokie puslapiai juos priima (nemokamai arba už tam tikrą mokestį).

 

SEO straipsnių publikuoti savo įmonės tinklaraštyje nerekomenduojama. Taip pat griežtai nerekomenduojama to daryti vietoj reklaminių tekstų įmonės tinklalapyje.

Reklaminiai tekstai dažniausiai publikuojami įmonės puslapyje. Rečiau – partnerių puslapiuose, nes partneriai mėgsta labiau apsiriboti logotipo paskelbimu, o ne tekstiniu pasiūlymu pristatančiu partnerį ir jo paslaugas. Vis dar reti nukreipimo puslapiai („Landing pages“).

Reklaminiai straipsniai rašomi į tam tikrų sričių leidinius. Už juos sumokama, nors ir ne visada pažymima, kad tai reklama, kaip reikalauja Visuomenės informavimo įstatymas.

Raktiniai žodžiai Būdingi tikslūs raktiniai žodžiai ir jų variantai. Tekstuose jų labai daug, todėl patys tekstai atrodo nenatūraliai (lietuvių kalba vardininkui nesuteikia tiek daug reikšmės, lyginant su anglų, o vartotojai kažko ieško būtent vardininko linksnio raktažodžiais). Būdingas 1-2 raktiniai žodžiai, ant kurių dedama nuoroda į tam tikrą puslapį („Anchor texts“). Dažnai tai tikslūs raktiniai žodžiai, nors taip neturėtų būti dėl naujos Google politikos kuri vertina šių raktažodžių įvairiapusiškumą. Raktinis žodis dažniausiai sutampa su paslaugos pavadinimu. Jie visai neakcentuojami, nesivaikoma jų specialiai, todėl tekstai yra natūralūs. Google supranta lietuvių kalbos linksnius ir gali įvertinti, apie ką yra puslapis, tad jį parodo, kai ieškomas atitinkamas raktinis žodis.
Google Google robotams reikalingas tekstas, kuris jiems yra skirtas. Lietuvių kalbos kokybės Google įvertinti kol kas negali, tad SEO tekstai būna gana chaotiški, netvarkingi, neįdomūs. Google vertina nuorodas iš temiškai susijusio turinio. Kita vertus, nuorodos vertė krenta, jei straipsnis publikuojamas autoriteto neturinčiame tinklaraštyje. Kaip tą autoritetą pamatuoti – kita problema, su kuria susiduria SEO straipsnių užsakovai. Labiausiai Google vertinamas tekstas, kadangi jis yra tiesiogiai naudingas vartotojui. Nebūtina rašyti ilgo straipsnio, kad suteiktumėte naudą. Vartotojui reikia atsakyti į vieną klausimą „Kaip aprašoma paslauga/prekė padės išspręsti mano problemą?“ Išsamus atsakymas gali būti ir vienas sakinys ir 1000 žodžių tekstas su visais UŽ ir PRIEŠ argumentais, tačiau jo vertinimas yra aukštesnis, nei SEO straipsnių.

 

Kokias klaidas daro Lietuvos verslininkai, užsakydami tekstus

Didžiausia klaida yra sumaišyti SEO straipsnius su reklaminiais tekstais. Yra tekę ne kartą matyti, kaip ne itin aukštos kokybės SEO straipsnis patalpinamas į paslaugos aprašymui skirtą vietą. Kaip tai atrodo realiai? Tai galite pamatyti čia. Paklauskite savęs, ar norėtumėte, kad Jūsų puslapyje būtų panašus tekstas?

Kita klaida – į reklaminį tekstą prikišti 10-15 raktinių žodžių. Reklaminiuose tekstuose pagrindinis raktinis žodis yra paslaugos/prekės pavadinimas. Pakanka kažkur paminėti žodį „kaina“ ir „Vilnius“ (arba kitas miestas, kuriame teikiama ta paslauga ir kurio regiono klientams jis skirtas), ir šis puslapis jau turėtų būti randamas pagal keletą svarbiausių paieškos kombinacijų.

klaidaDar viena klaida – sukurti reklaminius tekstus kiekvienam raktiniam žodžiui, nesvarbu, kad taip dubliuojamos kai kurios paslaugos. Ši klaida ypač būdinga buhalterinių paslaugų įmonėms, kurios labai stengiasi reklamuoti tiek „įmonės steigimo“, tiek „UAB steigimo“, tiek „įmonių steigimo Kaune“ paslaugas. Iš tikrųjų, tai yra tik viena paslauga – finansininkas padeda surinkti reikalingus dokumentus ir pateikti juos „Registrų centrui“, tačiau mėgstamą pristatyti, kaip tris atskiras paslaugas siekiant gauti kuo daugiau naudos iš SEO.

*MetaDescription yra tas tekstas, kurį matome paieškos rezultatų puslapyje. Jo apimtis dažniausiai yra 15-25 žodžiai, nes Google riboja jo ilgį iki 156 simbolių su tarpais. Daug kas KLAIDINGAI mano, kad tai SEO tekstas. Iš tiesų SEO jis jokios įtakos nebedaro jau keletą metų, tačiau jį galima išnaudoti reklamuojant prekę ar paslaugą ir paskatinant lankytoją užeiti būtent į tą puslapį.

Labai dažnai pasitaikanti klaida, o tiksliau – nesusipratimas, yra tekstų apimtis. Dažnas įsivaizduoja, kad 300 žodžių yra Google reikalavimas reklaminiam tekstui. Tai mitas. Google nepateikia jokių reikalavimų tekstų apimtims. 300 žodžių yra SEO ekspertų nustatytas galimas standartas, paremtas ilgai atlikinėtais eksperimentais. Google niekada nėra pasakę oficialiai, kad geriausia apimtis yra 300 žodžių ar 50 žodžių. Jų pozicija dėl teksto yra tokia: teksto turi būti tiek, kiek lankytojui reikia suvokti, kas tai per prekė/paslauga ir kuo ji gali būti jam naudinga sprendžiant savas problemas. Tekstas turi duoti naudos. Naudą gali duoti ir vienas DUK skyrelio klausimas ir atsakymas iš vieno sakinio arba 2000 žodžių apimties straipsnis įmonės tinklaraštyje aiškinantis įvairius paslaugos aspektus ar prekės technines charakteristikas. 300 žodžių – iš piršto laužtas skaičius, kurio laikytis nebūtina.

Kodėl populiariausi 150-200 žodžių apimties tekstai?

Kai mes siūlome klientui paruošti reklaminius tekstus tinklalapiui, dažniausiai siūlome optimalų teksto kiekį – 150-200 žodžių. Vaizdžiai primename, kad tai yra apie pusė Word puslapio, kad užsakovai galėtų paprasčiau įsivaizduoti. Kodėl būtent tiek? Kalbame tik apie Rasytojas.lt agentūros motyvus.

  1. 150-200 žodžių apimties tekstą internete žmogus perskaito maždaug per 60 sekundžių (greitai skaitantys per minutę gali perskaityti ir 250 žodžių tekstą). Retas kuris turi daug laiko skaityti ilgus paslaugų pristatymus.
  2. 150-200 žodžių tekstas kainuoja mažiau, nei 200-300 žodžių tekstas, o efektą duoda panašų ar net geresnį (kuo ilgesni tekstai, tuo daugiau žmonių išeis iš puslapių jų neperskaitę). Jei mūsų tikslas būtų pasipelnyti – rašytume tik 1000 žodžių reklaminius straipsnius į pagrindinius dienraščius ir pranešimus spaudai, kurių kainos prasideda nuo 70-100 eurų.
  3. Tokios apimties tekstas parašomas gana greitai. Tai aktualu, kai reikia paleisti naują puslapį, programavimas atliktas ir reikia tik tekstų. Kitas momentas – lieka daugiau laiko korekcijoms ir diskusijoms su užsakovu. Tekstus rašantis tekstų kūrėjas sugaišta mažiau laiko, tad gali skirti savo laiką ir kitiems darbams, o tai turi didelės įtakos produktyvumui bendrai.

Tokios apimties tekstai dažnai sutelpa į 1800 simbolių. O tai jau reiškia, kad vertėjams pateiktas tekstas bus 1 mašinraštis. Taip lengviau įvertinti vertimams reikalingas investicijas užklausus vertimų mašinraščio kainos.

Ar tapo aiškiau atskirti šiuos skirtingus tekstus? Jei ne, skambinkite +370 658 89266 arba rašykite info@rasytojas.lt ir pasistengsime paaiškinti asmeniškai su Jums priimtinais pavyzdžiais.

Komiksų kūrimas – turinio strategijos dalis

Dažnai kalbame apie turinio strategiją, bet dažniausiai turime omenyje straipsnius ir kitus tekstus. Iš tiesų, tekstai gali būti mažuma, nes vaizdo klipai ir nuotraukos ar iliustracijos pasako kur kas daugiau.

Šiandien padarėme eksperimentą. Per 2 valandas (su nedidelėmis pertraukėlėmis) sukūrėme komiksą. Užtruktume ir trumpiau, tačiau naudojomės įrankiu Pixton.com pirmą kartą, tad užtruko šiek tiek laiko, kol radome reikalingas funkcijas. Taigi, siūlytume pasibandyti ne darbo metu, kad paskui su kolegomis būtų galima kartu padaryti komiksą jau darbo metu. Laikas neprailgs, o naudos gali būti kur kas daugiau, nei ta valanda.

Pateikiame pavyzdį:

komiksas apie tekstų rašymą

Kaip matote, galima ir komikse paminėti savo tinklalapio adresą ar pateikti kitokią užuominą apie jūsų įmonę. Tokį komiksą tiesiog būtina platinti savo socialinių tinklų paskyroje ir paprašyti visų kolegų, kad ir jie tą patį padarytų po kelių dienų.

Nieko sudėtingo. Juk visada yra kokių darbinių juokelių ar kuriozinių situacijų, kurias galima pavaizduoti tokiu stilizuotu būdu.